Vestuvinis tostas

Meilė talpina keturis žodžius: supratimas, žinojimas, ištikimybė, pagarba. Tad pakelkim taures už šiuos paprastus, bet reiksšmingus žodžius!

Vestuvinis tostas

Vieno filosofo paklausė – kas yra meilė?
Filosofas taip atsakė:
– Meilė, tai vienas bučinys, du bučiniai, trys bučiniai, keturi bučiniai, trys bučiniai, du bučiniai, vienas bučinys…
Bet dabar bučiniai, galima sakyt, išsigime. Dar neseniai moterys ir merginos alpdavo nuo bučinių. Ak, kur dingo tos moterys, kurios alpdavo?
Tačiau moterys atsikerta – ak, kur dingo tie vyrai, nuo kurių bučinių moterys alpdavo?
Tai kaip patikrinti, kas teisus?
Yra tik vienas būdas, tam patikrinti: pakelkime taures už tokius bučinius, nuo kurių alpstama ir pabučiuokime kaimynus ir kaimynes prie stalo!

Vestuvinis tostas

Kartą jaunuolis sumanė vesti ir nuėjo pas savo tėva vyriškai pasikalbėti. Jis pasakė:
– Tėve, aš noriu vesti, – tėvas tylėjo.
Tada jis pasakė:
– Bet, tėve, ji graži!..
Tėvas tylėjo, bet ant žemės parašė nulį. Jaunuolis nesuprato ir vėl pasakė:
– Bet, tėve, ji turtinga!
Tėvas vis dar tylėjo, bet parašė dar vieną nulį. Jaunuolis vis dar nieko nesuprato, ir sušuko:
– Bet, tėve, aš ją myliu!!!!
Tėvas parašė priekyje tu nulių vienetą ir pasakė:
– Sūnau, vesk ir būk laimingas!

Vestuvinis tostas

Gyveno kartą karalius ir turėjo jis dukrą. Būrėją išbūrė, kad kai dukra sulauks 18-kos metų , ji pagimdys kūdikį. Karalius labai to nenorėjo ir uždarė ją į patį auksčiausia bokštą. Pats valgyti nešė, nieko ne artyn neprileido. Kai karalaitei suėjo 18-ka, pagimdė ji kudikėlį…
Tad išgerkime, už Karlsoną, kuris gyvena ant stogo.

Vestuvinis tostas

Kartą jūroje per audrą sudužo didžiulis laivas. Vienas jureivis, talžomas šaltų bangų, sako: ?Kas bus, tas! Dieve, duok man tiek rastų, kiek kartų mano žmona buvo man neištikima!? Ir gavo 1 rastą. Kitas jureivis irgi prašo to paties. Ir gavo visą plaustą. Atėjo ir kapitono eilė. Paprašė ir atsirado didžiulis tiltas nuo vidurio jūros iki pat kranto!
Tad išgerkime už moteris, kurios neleidžia savo vyrams paskęsti!

Vestuvinis tostas

Studentas įsimylėjo estetikos profesoriaus dukrą. Ši irgi nebuvo jam abejinga. Tačiau jiedu susitikinėdavo tik tada, kai merginos tėvas skaitydavo paskaitas universitete. Studentui teko rinktis paskaitas arba pasimatymus.
Baigiantis semestrui, jis ateina įskaitos:
– Bet aš tamstą matau pirmą kartą, nustebo profesorius. Nė karto nepastebėjau savo paskaitose. Kaip, jaunuoli, drįsti ateiti įskaitos nesusipažinęs su mano estetinėmis pažiūromis.
– Pone profesoriau, – gyvai atsakė studentas, – aš visą tą laiką studijavau tobuliausią jūsų kūrinį!
Pakelkime taures už tobuliausios estetikos kūrinius – už merginas !

Vestuvinis tostas

Kai žmogus praranda protą-tuokiasi,
kai praranda kantrybę-skiriasi,
kai praranda atmintį-vėl tuokiasi.

Vestuvinis tostas

Ateina toks metas
Lakštingalai suokti
Jausmams ir žiedams sužydėt
Ateina toks metas
Mylėti ir tuoktis
Ir dviem savo lizdą sudėt…

Vestuvinis tostas

Vaikinas vedė beprotiškai dailią merginą. Po pirmos vestuvinės nakties ji jam sako:
– Brangusis, mes turėsime tris nuostabias dukreles
– Kaip tai, – stebisi vyras. Iš kur žinai, kad mergaites, ir kodel iš karto tris?
– Na, jos dabar pas mano mama…
Tad išgerkime už tai, kad jaunavedžių šeima greitai pagausėtų…

Vestuvinis tostas

Linkime nelaimių, kancių, skausmo, nusivylimo ir viso, kas blogiausia, IŠVENGTI!
Pakelkima tostą už išvengimus!