Istorijos laimės laikotarpiai yra jos tušti puslapiai.

Turėti per daug proto ir doros yra kenksminga. Tie dalykai ėda žmogų kaip koks vėžys. Šitas pasaulis nepritaikytas dorai ir protui, čia viešpatauja visai kitokie mikroorganizmai. („Vilniaus džiazas“)

Kaip puiku gauti telegramą, kuri pritrenkia tave, verčia atsikelti vidurnaktį, lėkti į stotį: „Skubėk! Tu man reikalingas!“ Mes labai greit surandame bičiulių, padedančių mums, ir tik labai pamažu įgyjame draugų, reikalaujančių mūsų pagalbos.“

Kam kalbėti trumpai ir aiškiai, jeigu galima sudėtingai ir nuostabiai. (Iš statistikos vadovėlio)

Tiesa visuomet yra paprastesnė už melą, kokia sudėtinga bebūtų. Mat ji jau yra, o melą dar reikia pramanyti ir neprieštaringai sukonstruoti. („Vilniaus pokeris“)

Tas, kas įsivaizduoja, kad visi vaisiai prisirpsta tuo pačiu metu kaip žemuogės, nieko nežino apie vynuoges. („Sinuhė egiptietis“)

Jei nori gyventi sau, gyvenk kitiems.

Taip uoliai mokiausi iš savo klaidų, kad klaidos mano gyvenime tapo ne išimtis, o norma. („Trys sekundės dangaus“)

Jei tave varu verčia ką daryti, esi viso labo dvasinio diktato auka. Kur kas prasčiau, jei tau duoda laisvę, o tu vis vien darai, ką daręs. („Vilniaus pokeris“)

Pasaulis ne ką pastovesnis už jūros bangas. Nesvarbu, ar mes kovojame, ar triumfuojame, ar kenčiame – viskas netrukus išblėsta kaip rašalas popieriuje. („Geišos išpažintis“)