Visų lengviausia gyvenime – mirti, visų sunkiausia – gyventi.

Tačiau dabar save kaltinti būtų kiauliška, nes man nieko, išskyrus mane, nebeliko. Koks kvailys pjauna šaką, ant kurios tupi. („Trys sekundės dangaus“)

Jei nori aptikti slaptus kieno veiklos variklius, ištirk, ko jis labiausiai bijo. („Vilniaus pokeris“)

Nenoriu, kad išmintingiems vyrams būtų karšta šalia manęs, bet noriu kad jiems būtų gera ir vėsu su manimi. Draugystė – retas ir brangus žodis, ir kaip tik vyro ir moters draugystė yra duži brangenybė, skylanti nuo karšto prisilietimo. („Geišos išpažintis“)

Dievas neturi kitų akių, tik mūsų, Dievas neturi kitų ausų, tik mūsų, Jis neturi kitų rankų, tik mūsų.

Į viršūnę žmonės kopia įvairiai. Tačiau, kad ir kas būtum, pasiekęs viršūnę, tik riedėsi nuo kalno žemyn. Šito sustabdyti dar niekam nepavyko. Blogiausia, kad niekad nežinai, ar tą viršūnę jau pasiekei. Manai vis dar kopiąs į viršų, o pasirodo, kad jau perkirtai lemtingą ribą. Niekas tavęs neįspės. Yra žmonių, kurie dvylikos metų užlekia į viršūnę, o paskui visą gyvenimą kenčia nuobodį. Kiti neišsisemia iki mirties; yra tokių, kurie numiršta viršūnėje. („Dansu dansu dansu“)

Kiekvienas tikras ieškojimas yra pragariškas, didieji atradimai padaromi ties beprotybės riba. („Vilniaus pokeris“)

Man gyvenimas panašus į upę, kuri iš pradžių turi nutekėti nuo uolos, kad pasiektų vandenyną. („Geišos išpažintis“)

Viltis tik didina skausmą. („Nepalaidoti mirusieji“)

Tereikia tik laukti. Sėdėti sau ramiai ir laukti tinkamo momento. Nebandyti ko nors pakeisti prievarta, o žiūrėti, kur neša srovė. Pasistengti į viską žvelgti teisingai. Jei taip elgsiesi, tuomet savaime žinai, ką turi daryti. („Dansu dansu dansu“)