|
-> Kiek dar kartų miegosime lovoje, kol suprasim, kad tai – paskutinis mūsų miegas..
Kiek kartų pyksime ant draugų, už jų pastangas ir kišimąsi į mūsų gyvenimą..
Kiek dar kartų tarsime: “aš tave myliu”, kol jis praras savo prasmę ir nebeskambės taip įspūdingai, kaip pirmą kartą..
Kiek dar kartų mes kartosime juos, kol suprasime, kad tai – paskutinis kartas..
Kiek dar teks išgulėti lovų, kol surasime tą paskutinę: kur saugiausia, geriausia, patogiausia ir šilčiausia..
Kiek dar ištarsime žodžių, kol mūsų lūpos nutils per amžius.. Įdomu, kas tai bus per žodžiai?
Kiek dar kartų teks slėptis nuo savo baimių, kol jos mus apleis..
Kiek laiko mums duota šiame pasaulyje..
Kiek kartų mes galėsim ištarti: “aš laimingas”..
Kiek saulėlydžių išvys mūsų akys..
Kiek dar žmonių sužlugdysim arba padarysim laimingais..
Kiek dar susikursime svajonių, kurioms neužteks laiko išpildyti..
Kiek dar išmuš laikrodis dvylika kartų… Gal net nebespės..
Kiek dar kartų matysi žmones, kurie tau brangūs..
Kiek dar kartų tu pasibučiuosi iki paskutinio bučinio..
Kiek dar kartų tau teks sušlapti stovint lietuje, kol nebyliai užmigsi..
Kiek dar kartų žvelgsi į dangų, kol aplink taps tamsu..
Kiek dar kartų matysi besileidžiančią saulę, kol visiškai nieko nebegalėsi išvysti..
Kiek dar kartų nepastebėsi tokių gražių dalykų, į kuriuos dabar paprasčiausiai nekreipi dėmesio..
Tu iš manęs girdėjai šitiek žodžių.
Gražių,lyg vasaros naktis.
Tai tik dalis, ką tau parodžiau.
Ką gali mylinti širdis.
Jai tu girdi gėles dainuojant.
Jai joms pritarti širdim gali.
Tai pasakysiu nemeluojant.
Kad tu tikrai kažką myli.
Galim būti drauge, bet nebūti kartu.
Galim verkti šalia, bet nebūti lietum.
Kad ir kiek savo sieloj turėtum veidų.
Iš tiesų, juk vis tiek tai būtum tu.
Šiap mes norime nedaug,
Tik draugo, kuris būtų šalia.
Mes trokštame meilės,
Bet tuo pačiu bijome ją prarasti..
Mes bijome gyventi, bijom tikėti ar svajoti,
Nes nenorime visko prarasti..
Draugystė dažnai perauga į meilę, bet meilė į draugystę – NIEKADA :*
Draugystė tai lyg žvakės liepsna,
Kuri užgesta nuo kiekvieno pūstelejimo.
Prieš tave dar visas gyvenimas –
Nuotykiai, nauji draugai, svaja,
Mylėk gyvenime žmones ir stenkis,
Kad širdies liepsna neužgestų tavy!!
Tegu žiema, tau, būna vasara,
O šiaurės vėjas – muzika švelni.
Ne viskas blogas ir ne viskas pasaka.
Ką savo kelyje tu sutiksi,
Te būna visko, visko, ko žmogui reikia,
O, kad laimingas būtų reikia tiek nedaug.
Jei tu nori, kad sėkmė tave lydėtų,
Tu tyliai ją pašauk..
Kartais nežinai kaip pasakyti draugui..
Kokia šiluma pajunti jį pamatęs..
Nežina kaip pasakyti jog nori būti visada kartu..
Nežinai kaip pripažinti, jog tau to draugo reikia..
Nes tu be jo, kaip be rankų..
-> Draugai, kas jie? Gal mažas spindulėlis tavo vaikystėje, gal mažos širdutės, kurios tave palaiko, gal tai kažkas, tau brangiausio, ko negali būti šiam gyvenime. Draugai tai tie žmonės, su kuriais yra beprotiškai malonu būti kartu, dėkokime, kad turime draugus! Brangiausiam draugui, tai TAU..
Būti tikru draugu..
Tai pamatyti dar nespėjusią pasirodyti draugo akyse ašarą..
Būti tikru draugu..
Žinoti kodėl draugui taip sunku..
Būti tikru draugu..
Pamatyti kai draugas įsimyli..
Būti tikru draugu..
Mylėti jį taip, kaip kiti jo nemyli..
Štai koks turi būti tikras draugas..
|
|