Ilgos šaknys

Dantų gydytoja turėjo ištraukti dantį nervingai moteriškei. Apie nuskausminamuosius ji nenorėjo ir klausyti. Pamačiusi medicinines reples moteris dar tvirčiau sukąsdavo dantis, rankomis įsikibdavo į krėslo atramas… Jos visa išvaizda rodė, jog jokia jėga neprivers prasižioti.
Dantistė pasišaukė seselę į šalį ir sušnibždėjo:
– Kai aš tik duosiu ženklą, bakstelkite adata pacientei į sėdimąją.
Gydytoja pasiruošė. Seselė tik bakst! Moteriškė iš netikėtumo aikt! Tuo akimirksniu dantistė kapt už skaudamo danties… Timpt!
– Na, va… Matote, – šypsodamasi dantistė rodo pacientei ištrauktą dantį. – Ar labai skaudėjo?
– Nelabai! – su palengvėjimu atsiduso pacientė. – Tačiau aš niekados netikėjau, kad danties tokios ilgos šaknys…
Tad pakelkime taures už tai, kad niekada mums nereikėtų atsidurti nervingos pacientės vietoje.

Grybai ir meilė

Viena amerikietė nutarė ištekėti penktą kartą. Tačiau prieš vestuves ji nuėjo pas gydytoją pasikonsultuoti. Gydytojas, žinoma, susidomėjo, kokios aplinkybės privertusios jos vyrus atsisveikinti su šiuo pasauliu.
– Pirmi trys vyrai mirė apsinuodiję grybais, o ketvirtasis nuo smegenų sutrenkimo.
– Taip… taip… – mįslingai nutęsė gydytojas.
– Matote, jis nemėgo grybų, – pridūrė norinčioji ištekėti penktą kartą.
Tad pakelkime taures už grybų mėgėjus bei grybautojus!

Pranašystė

Vienam žmogui išpranašavo, kad jis žus kažkokio ginčo metu. Nuo to laiko tas žmogelis tapo labai mandagus, delikatus, nuolaidus ir nesikišo į jokius ginčus. Tačiau kartą jis susirgo. Atsidūrė ligoninėje. Prie jo lovos susirinko gydytojų konsiliumas. Pamatęs būrį besiginčijančių gydytojų ligonis sunkiai atsiduso ir sušnibždėjo:
– Šit kada pradeda pildytis pranašystė!
Tad pakelkime taures už tai, kad blogos pranašystės niekada neišsipildytų.

Silpnas regėjimas

Vaikinas, norėdamas išvengti karo tarnybos, sugebėjo įtikinti gydytoją, jog jis esąs visiškas trumparegis. Ir štai tą patį vakarą tas vaikinas nuėjo į kiną. Didžiausiam netikėtumui ir siaubui jis pamatė, kad šalia sėdi ta pati gydytoja, pas kurią jis lankėsi ryte.
Valandėlei vaikinas tarsi suakmenėjo. Jo mintys lakstė it patrakusios ieškodamos išeities iš susidariusios situacijos. Kiek padvejojęs vaikinas ramiai paklausė:
– Atleiskite, ponia, ar nepasakytumėte, kada šis autobusas išvyksta į Alytų?
Tad pakelkime taures už tuos, kurie greitai sugeba orientuotis gyvenime.

Diagnozė

Atėjo žmogelis pas gydytoją pašaipūną ir paprašė ko nors nuo dieglių. Šis jam pasakė:
– Pabandykite pakramsnoti gudobelės spyglių.
Pacientas pasiėmė popieriaus, pieštuką ir, ruošdamasis užsirašyti, paprašė:
– Pone gydytojau, prašom pakartoti, ką pasakėte.
Ir gydytojas atsakė jam:
– Pabandykite pakramtyti laukinės gudobelės spyglių ir kartu suvalgyti dešimt rieškučių avižų.
Žmogus nustebo:
– Apie avižas anksčiau jūs nieko nesakėte.
Gydytojas atsakė:
– Anksčiau aš nežinojau, kad tamsta asilas.
Tad pakelkime taures, už tuos gydytojus, kurie sugeba greitai ir tiksliai nustatyti diagnozę.

Reikalingi vaistai

– Pone daktare, atėjęs pas gydytoją skundžiasi vyriškis, – kai išgeriu… tai negaliu baigti…
– Tai negerkite! – pataria gydytojas.
– Tada negaliu pradėti. Gal, sakau, pone daktare, išrašykite man vaistų, kuriuose būtų daugiau kalcio.
– O kam jums tokie vaistai?
– Mano žmona trainiojasi su kitais vyrais, o man neauga… ragai.
Pakelkime taures už tai, kad vyrams nereikėtų kreiptis į gydytojus panašiais klausimais.

Karšta ir šalta

Į seksopatalogijos kabinetą įeina suvargęs vyriškis.
– Pone daktare, virpančiu balsu pradeda pacientas, kas man galėtų būti? Kai aš su žmona… tai pirmą kartą man labai karšta, o kai sugalvoju antrą kartą, tai labai šalta.
– Keista! – susimąsto gydytojas. – Atsiveskite žmoną, reikia su ja pasikalbėti.
Kitą dieną žmona pasakoja:
– Pone gydytojau. Čia nieko keisto ir nesuprantamo nėra… Kai mano vyras pirmą kartą su manimi… tai buvo liepos mėnesį, o antrą kartą – sausio pabaigoje.
Pakelkime taures už tai, kad vyrai nejaustų temperatūrų skirtumo!

Atsitikimas kelyje

Lygiu asfaltu vienas prieš kitą dideliu greičiu artėja du automobiliai. Prasilenkdami susiduria. Trenksmas, dūžta stiklai. Iš automobilių iššoka vairuotojai. Pirmas, baisiai susijaudinęs, šaukdamas visa gerkle užsipuola tariamą nelaimės kaltininką. Užpultasis ramiai apžiūrinėja savo mašinos sparną. Po to šaltakraujiškai atidaro dureles, išsitraukia lagaminėlį ir atidaro jį sakydamas:
– Nesijaudink, drauguži. Eikš, verčiau suvalgykime po sumuštinį su juodaisiais ikrais. Turiu puikaus konjakėlio. Išgerk! Labai ramina nervus.
Pirmasis vairuotojas vienu mauku išmeta burnelę, paskui dar vieną… Pamatęs, kad nelaimės draugas negeria, klausia:
– O pats kodėl negeri?
Šis atsako:
– O ne… Aš palauksiu autoinspektoriaus…
Tad pakelkime taures už tuos, kurie nelaimės atveju išvengia panašių „geradarių“.

Kilnumas

Medicinos sesuo iš San Francisko Džeinė Duglas liūdna sėdėjo ištuštėjusio plento pakraštyje. Sugedo jos mašinos variklis. Jos laimei, pro šalį važiavo kilnios širdies vyras Stenlis Kaminskis. Paslaugus vairuotojas sustabdė savo sunkiasvorę mašiną ir, pasiraitęs rankoves, kibo į Džeinės mašinos variklį. Po valandos laiminga moteris galėjo važiuoti tolyn.
Sujaudinta Džeinė Duglas apie kilnų vairuotojo poelgį parašė sunkvežimio firmos direktoriui. Praėjus kiek laiko, laiško autorė gavo tokį pranešimą: „Dėkojame Jums už pranešimą. Vairuotojui S. Kaminskiui paskirta 10 dolerių bauda už pašalinį užsiėmimą darbo metu. Jeigu tai pasikartos dar kartą, S. Kaminskis bus atleistas iš darbo“.
Tad pakelkime taures už tai, kad mus saugo pats Dievas ir mes negyvename Amerikoje. Lietuvoje galime daryti kilnius darbus bet kada ir bet kur.

Tostas už vairuotojus

Amerikiečiai, norėdami sumažinti autoavarijų skaičių, pakelėse prikabinėjo tokių perspėjimų:
„Vairuotojau, vairuok atsargiai: mirtis yra amžina“.
„Automobilis neturi smegenų. Panaudok savąsias“.
„Kai vairuoji mašiną, visada lauk to, ko niekada nesitiki“.
„Neskubėk! Į kapines visada suspėsi!“
„Mirtis ir kvailas automobilininkas – artimiausi draugai“.
„Tavo vaikai yra tam, kad juos mylėtum, o ne tam, kad juos žalotum ir paliktum invalidais!“
Nicos judriausioje magistralėje kabo transparantas: „Medžiai sužaloja automobilius tik gindamiesi“.
Masačūsetso valstijos pavojingiausios gatvės sankryžoje stovi skydas su tokiu užrašu: „Čia misteris Tarberis turėjo teisę važiuoti pirmas. Jis buvo visiškai tuo įsitikinęs, todėl nieko nepraleido. Ir jis tikrai buvo teisus. Dieve, būk gailestingas jo sielai“.
Taigi siūlau tostą už tuos čia sėdinčiuosius, kurie negali pakelti taurės, nes jie šiandien sės prie vairo. Už vairuotojus!