Šalin rankas!

Šalin rankas! (angl. Hands off!) sakoma, reikalaujant nustoti ką persekioti, nutraukti agresiją prieš kitą šalį ir pan. Šūkį išpopuliarino Didžiosios Britanijos premjeras V. Gladstounas (William Ewart Gladstone, 1809– 1898), taikęs jį Austrijai, 1878 m. okupavusiai Bosniją ir Hercegoviną.

Šagrenės oda

Šagrenės oda (pranc. Lepeau chagrin) apie ką nors negrįžtamai nykstantį, susitraukiantį. Šagrenė yra šiurkščiai išdirbta gyvulio oda (seniau arklio ar laukinio asilo, dabar – ryklio ar rajos), turinti tam tikrą raštą ir dažyta žaliai. Posakį išpopuliarino prancūzų rašytojas O. de Balzakas (Honoré de Balzac, 1799–1850), pavadinęs taip vieną savo romaną (1830), kuriame pasakojama apie stebuklingą šagrenės skiautę, kuri tarsi burtų lazdelė pildo kiekvieną savininko norą, tačiau sulig kiekvienu išpildymu ji susitraukia.

Svieto perėjūnas

Svieto perėjūnas – kuris dažnai keičia gyvenamąją vietą ir darbą; bastūnas. Posakis gali būti kilęs iš Sūnaus palaidūno įvaizdžio.

Svieto lygintojas

Svieto lygintojas – donkichotiškas kovotojas už teisingumą ar socialinę lygybę. Posakis paimtas iš G. Landsbergio Žemkalnio (1852–1916) dramos „Blinda, svieto lygintojas“ (1907). Taip pat žr. Tadas Blinda.

Sveikame kūne – sveika siela

Sveikame kūne sveika siela (lot. Mens sana in corpore sano) nuo sveikatos priklauso ir dvasinė būsena. Perfrazuota iš romėnų poeto Juvenalio (Decimus Iunius Iuvenalis) „Satyrų“, kur jis teigęs kiek kitaip: „patariu melsti, kad sveikame tavo kūne sveikas būtų ir protas“.

Svarbu dalyvauti, o ne laimėti

Svarbu dalyvauti, o ne laimėti – taip sakoma apie dalyvavimą kokiose nors varžybose, turnyre, konkurse ar viktorinoje, guodžiantis dėl galimos ar patirtos nesėkmės. Posakio autorius – prancūzų pedagogas ir istorikas P. de Kubertenas (Pierre de Coubertin, 1863–1937), Olimpinių žaidynių atgaivintojas. Šiuos žodžius jis pasakęs 1908 m. per IV Olimpiados atidarymą Londone. Nuo to laiko šis posakis tapo neoficialiuoju Olimpinių žaidynių šūkiu.

Sūnus palaidūnas

Sūnus palaidūnas (angl. Prodigal Son) žmogus, ignoruojantis ryšius su tėvais ar bendruomene, švaistūnas, klajūnas. Pavadinimas kilęs iš Kristaus pasakojimo apie jaunesnįjį sūnų, kuris „Kartą tarė tėvui: ‘Tėve, atiduok man priklausančią palikimo dalį’. Tėvas padalijo sūnums turtą. Netrukus jaunėlis, susiėmęs savo dalį, iškeliavo į tolimą šalį. Ten, palaidai gyvendamas, išeikvojo savo lobį“. Pasakojimas baigiasi sūnaus sugrįžimu, atgailavimu ir tėvo atleidimu jam, nes ‘šis mano sūnus buvo miręs ir vėl atgijo, buvo pražuvęs ir atsirado’.

Su vandeniu išpilti ir vaiką

Su vandeniu išpilti ir vaiką (vok. Das Kind mit dem Bade ausschutten) perspėjimas, jog beatodairiškai ką kritikuojant ar neigiant, galima nejučiom pasmerkti ir teigiamas ar esmines reikalo puses. Spėjama, kad posakis galėjęs būti vokiečių liaudies patarlė, kurią pavartojęs katalikybės reformatorius M. Liuteris (Martin Luther, 1483–1546), vienoje iš savo poleminių kalbų pasakęs: „Negalima su nešvariu vandeniu iš vonelės išpilti ir paties vaiko“.

Stokholmo sindromas

Stokholmo sindromas – įkaitų simpatijos teroristams ar net emocinis solidarizavimasis su jais. Termino autorius – švedų kriminologas ir psichiatras N. Bejerotas (Nils Bejerot, 1921–1988). Terminas atsirado po to, kai 1973 m. rugpjūtį Stokholme buvo apiplėštas bankas „Kreditbanken“. Apiplėšimo metu įkaitais tapo banko darbuotojai, išbuvę su plėšikais 6 dienas ir bandę juos užstoti per sulaikymo operaciją bei po jos. N. Bejerotas dalyvavęs įkaitų išlaisvinimo operacijoje kaip policijos pagalbininkas. Psichologiškai šis sindromas grindžiamas savisaugos instinktu.

Statyti oro pilis

Statyti oro pilis (pranc. Batir des chateaux en Espagne ‘statyti pilis Ispanijoje’) apie tuščias svajones ar nerealius projektus. Posakis atsirado XI a., kai Henrikas Burgundietis (Henrik af Burgund, ~1070–1112), tarnaudamas Leono ir Kastilijos (šiaurės vakarų Pirėnai) karaliui Alfonsui VI, 1095 m. pasiekė didelę pergalę prieš maurus, už ką karalius dovanojęs jam žemių Ispanijoje. Tose žemėse Henrikas Burgundietis pasistatęs puikias pilis. Kiti karo vadai ėmę svajoti pasekti Henriko pavyzdžiu ir gauti tokių pat dovanų. Amžininkai pradėję šaipytis iš kareivų svajonių ir ėmę jas vadinti „pilių statymu Ispanijoje“. Kadangi tas statymas buvo tik svajonėse, netrukus pačias tokias pilis praminė oro pilimis.