|
|
Kur bebūtum tu aš lauksiu tavęs.. ilgėsiuos tavųjų akių.. šnabždėsiu žodžius vėjui.. kad nuneštų tau juos nuo manęs.. nors tu ir už šimto mylių.. tu visad būsi su manimi kaip mano dalis.. patikėk aš lauksiu nors iš skausmo plyš širdis.. nenustosiu tau kartot jog myliu, begalo myliu..
Parašysiu tau porą eilių,
Apie tai kaip karštai tave myliu..
Apie tai kaip užbūri mane..
Jaučiuos lyg įkalintas tavo širdyje..
Lyg būčiau paukštis be sparnų..
Mažas kačiukas be nagų..
Brangusis mano, džiaugiuosi, kad tave turiu!
Naktys..
Tyla..
Rankos, jos liečia mane..
Kiekvienas prisilietimas virsta nepakartojama aistra..
Kuri vis labiau jaudina mane..
Meilės svaiguly baigiu skęsti..
Nebenoriu sustoti, noriu dar testi..
Testi nors ir amžinybę..
Juk taip karštai tave myliu..
Juk mano pasaulis..
TAI TU
Žinai, mes – kaip dvi žvaigždės, esančios per milijonus kilomerų nutolusios viena nuo kitos. Kurios nori būti kartu, bet negali. Jas skiria kilometrai. Tik vat mus skiria didžiulė, tiesiog milžiniška siena. Siena, kurioje mano skausmas ir ašaros, ilgesys bei noras. Noras būti kartu, mylėti ir džiaugtis..
Stoviu laiptinėje, siena ištepliota rašalu.
Kažkas parašė viršuje: ”Meilė – tai ko ieškai ir nerandi..”.
Žemiau smulkia rašysena kažkas parašė: ”Meilės nėra, Yra tik jos laukimas..”.
Idomi mintis. Bet yra idomesnė žemiau: ”Meilė yra, jos tik reikia sulaukti, o jau poto..”
Dar žemiau kazkas viską pabraukė ir drebančia ranka parašė:
”Kas poto..?” Išsiskyrimas ir nepakeliamas laukimo skausmas..?”
Kazkas paprieštaravo: ”Ne, tikra meilė pakelia viska..”.
Diena, Naktis..
Daužosi mano širdis..
Atrodo tuojau gali sustot..
Baigti meilės giesmė grot..
Bet taip nėra…
Nes tu atgaivini ją..
Savo nuostabių akių šviesa..
Miela šypsena..
Ir atvira širdim..
Patikėk manim..
Jeigu galėčiau..
Tai savo širdutės teisme,
Skirčiau tau bausmę iki gyvos galvos..
Nes tik taip išvengčiau vienumos..
Ir būtum mano Amžių Amžiams..
Kiek daug turiu tau pasakyti.. tačiau tyliu
Kai nenorėčiau to aš pripažinti.. tačiau tave labai myliu,
Myliu kiekvieną tavo žingsnį… myliu ir piktą tavo žvilgsnį
Tikiu tavim.. atleidžiu tau ir pasiilgstu.. jei tu suklysti..
Aš nepykstu.. tiesiog tave myliu..
Ar kada nors girdėjai eidamas kaip kalba vėjas?
Ne? Pasiklausyk.. Jis tyliai verkia..
Ar kada nors matei kaip šypsosi saulė?
Ne? Ir nežiūrėk.. nusvilsi..
Ar kada nors jutai kaip lietaus lašai nusileidžia
Ant apnuogintų tavo pečių?
Ne? Pajusk.. Jie krenta švelniai, bet per daug tyliai..
Ar kada nors girdėjai kaip kalba angelai?
Tikiu.. Kad girdėjai, nes ir pats, žmogau, esi angelas..
Tik gaila be sparnų..
Patikėjau, kad šiandien lis.. Patikėjau, kad tyliai pašnibždėsiu myliu.. Patikėjau, kad tave sutiksiu.. Juk man sakei, kad laukčiau. Tikiu, sulauksiu.
Lyja.. Toks karštas lietus, kai mane laikai.. Tiki, kad ištarsiu – myliu.. Laikai ir myli, nes tiki manim..
Aš su tavim.. Tyliai, kasdien tau kutenu ausį jausmu, kuris suka pasaulį.. Laukėm ir žinojom, kad tas karštas lietus neveltui vilgė rankas, kuriomis mane laikei. Taip stipriai ir aš su tavim.
Tikėjom amžinybe, svajonėm ir Meile..
Lyja.. mums nebaisu, nes esam kartu.. Myliu.
Kai dangus toks žvaigždėtas, skęstu jo pakerėtam gražume.. Kai pažvelgiu tau į akis matau viltį.. matau tai ko niekas nemato, kai jaučiu saulės spindulius, jie mane sušildo kaip aš sušylu tavo glėby, lietus toks gaivus ir malonus jo lašai krenta ant manęs, jis man primena tavo švelnius prisilietimus.. viskas kas yra aplink mane man primena tave.. tavo kūna.. Bet tavo bučiniams niekas neprilygsta, kaip niekam neprilygsta mano meilei tau!
|
|
(+3)
Loading...