Sodoma ir Gomora

Sodoma ir Gomora – du Biblijoje minimi miestai. Vardų reikšmė neaiški. Šiuose miestuose esą gyveno labai pasipūtę ir ištvirkę žmonės, todėl Dievas nepakęsdamas jų ištvirkavimų ir pasipūtimo, nušlavė šiuos du miestus nuo žemės paviršiaus, norėdamas parodyti, jog ištvirkavimas ir pasipūtimas veda į pražūtį. Dabar Sodoma ir Gomora yra pasipūtimo ir ištvirkavimo simbolis. Sodomitais dar iki šiol tebevadinami homoseksualai, juos siejant su Sodomos miesto ištvirkavimais.

Babelio bokštas

Babelio bokštas − bokštas, kurio statymas aprašomas Biblijos Senojo Testamento Pradžios knygoje. Padavimas apie Babelio bokštą paaiškina skirtingų kalbų atsiradimą pasaulyje (religiniu požiūriu). Pasak šio padavimo, po pasaulio tvano žmonės buvo viena tauta ir kalbėjo viena kalba. Jie sumanė pastatyti dangų siekiantį bokštą, tačiau buvo už tai nubausti Jahvės − jie prabilo skirtingomis kalbomis, negalėjo vienas kito suprasti, tad bokštas liko nepastatytas. Biblijoje Babelis lieka nuodėmės miestu, nuodėmės simboliu. Taip Naujojo Testamento Apreiškime Jonui aprašyta didžioji paleistuvė: „Ant jos kaktos buvo užrašytas vardas: Paslaptis, didžioji Babelė, ištvirkėlių ir žemės šlykštybių motina“.

Requiem

Requiem (iš lotyniškos frazės Requiem aeternam dona eis, Domine – „Amžiną ramybę duok jiems, Viešpatie“) arba Missa pro defunctis („mišios už mirusius“) – daugelio vakarų krikščioniškų bažnyčių (katalikų, anglikonų, liuteronų) liturgija, skirta laidotuvėms.

Iš rytų šviesa

Iš rytų šviesa (lot. Ex oriente lux) – šis pasakymas turi dvigubą reikšmę: pradinė jo reikšmė nurodė į rytus, kaip pusę, kur pateka saulė. Tačiau vėliau šis pasakymas įgijo perkeltinę reikšmę ir nurodo Rytų kultūras kaip šviesos, civilizacijos, dvasingumo šaltinį.

Garbė Jėzui Kristui!

Garbė Jėzui Kristui! (lot. Laudetur Jesus Christus) – katalikiškas pasisveikinimas. Atsakymas į pasisveikinimą – Per amžius! Amen (lot. In aeternum! Amen.) arba „Per amžių amžius! Amen“. Dažnai atsakymas sakomas ir be žodžio „Amen“. Toks pasisveikinimas vartojamas dažniausiai – sveikinantis su katalikų dvasininku (kunigu), vienuoliu, oficialioje religinėje aplinkoje, kur religinio pobūdžio pasisveikinimas (ypač religinėje aplinkoje, renginiuose, pvz., šermenyse, laidotuvėse) gali būti laikomas svarbiu, taip pat netiesiogiai siekiant parodyti savo religingumą ir pan.

Pinigai nekvepia

Pinigai nekvepia (lot. Pecunia non olet) – 74-iasiais mūsų eros metais imperatorius Vespasianas dėl pilietinio karo prarado visus pinigus. Norėdamas surinkti lėšų, jis įsteigė pirmuosius pasaulyje mokamus tualetus. Kai imperatorius dėl tokio sprendimo sulaukė sūnaus Tito kritikos, Vespasianas pabrėžė, jog pinigai (net ir uždirbti iš šlapimo) neturi jokio kvapo. Taip atsirado ir žinoma frazė „Pecunia non olet“ – pinigai nekvepia.

Su skydu arba ant skydo

Su skydu arba ant skydo – tai spartiečių palinkėjimas einant į karą, kuris reiškė garbingą grįžimą – nugalėtoju arba žuvusiu (žuvusieji buvo parnešami ant skydo).

Sfinkso mįslė

Sfinkso mįslė – labai sunkus uždavinys. Sfinga – sparnuota pabaisa (moteris su liūtės liemeniu), prie Tėbų vartų kiekvienam praeiviui užmindavusi mįslę: „Kas ryte vaikšto keturiomis, dieną dviem, vakare trimis kojomis?“, kurią įminė tik Tėbų karaliaus sūnus Oidipas: „Žmogus vaikystėje šliaužioja keturiomis, paskui vaikšto dviem kojomis, senatvėje vaikšto pasiramsčiuodamas lazda“.

Prometėjo ugnis

Prometėjo ugnis – tai nuolatinis vidinis veržimasis, siekimas aukštų mokslų, meno tikslų: talentas, gabumai. Prometėjas – titanas, pavogęs iš Olimpo ugnį ir perdavęs ją žmonėms, išmokęs juos statytis būstus, dirbti žemę, skaityti, rašyti ir kitų naudingų dalykų.

Nemesidės ranka

Nemesidės ranka – teisingas atpildas. Nemesidė – sen. graikų teisingumo, atpildo deivė.

2 puslapis iš 17912345678910...Paskutinis »