Posakiai.lt

Egzamino metu vienas profesorius paklausė, kur yra širdis. Studentas atsakė: – Krūtinės ląstoje. – Nieku paistymas,- susiraukė profesorius. – Kaip galima sėsti prie egzaminų stalo, nežinant, kad širdis yra širdies maišelyje. – Atsiprašau, pone profesoriau,- nenorėjo nusileisti studentas.- Jeigu manęs kas nors paklaustų, kur jus šiuo metu esate, kaip aš turėčiau atsakyti: ar jūs universitete, ar savo kelnėse? Profesorius nusišypsojo, o tai reiškė: isk. Siūlau tostą už tuos, kurie moka rasti išeiti iš bet kokios padėties.

Bendrabučio kambaryje miega po vieną pirmo, antro, trečio, ketvirto ir penkto kurso studentai. Suskamba žadintuvas. Pirmakursis pašoka ir sako: – Vyručiai, kelkitės, eime į paskaitas. Antrakursis, apsiversdamas ant kito šono, suniurna: – Pakvaišai, ar ką? – Miegokim. Trečiakursis paprieštarauja: – Ko čia miegoti, eime alučio nusipirkti. Ketvirtakursis: – Ka čia alučio, verčiau degtinėlės. Penktakursis: – Pasielkime taip: metame i viršų monetą. Jeigu atvirs skaičius – eisime alaus, jei herbas – eisime degtinės. Jeigu atsistos briauna – miegosime toliau. O jei pakibs ore – į paskaitas. Pakelkime taures už studentiją.

Galima turėti daug pinigų, bet jie neatneš laimės. Už pinigus galima nusipirkti lovą, bet ne jos šilumą. Už pinigus galima nusipirkti žmogu, bet ne jo meilę. Tad linkiu, kad jus turėtumėte ir pinigų, ir laimės, ir šilumos, ir meiles!

Kuo skiriasi realybė nuo pasakos? Pasaka – kai jaunikaitis veda varlę, o ji po vestuvių tampa karalaite. Realybe – kai veda karalaitę, o paaiškeja, jog ji lovoje besanti šalta varlė. Pakelkime taures už tai, kad mūsų gyvenimas būtų panašus į pasaką.

Degtinė – mūsų priešas, bet kas sakė, kad mes bijome priešų?