|
-> Mama, miela Mama, Tu kaip rasos lašelis.
Spindintis saulės spinduliuose.
Mama, miela Mama, Tu kaip tyras vanduo.
Kuris teka gražiausia mano gyvenimo upe.
Mama, miela Mama, Tu mane atvedei į šį patį gražiausią kelią,
Kuriuo aš einu.
Tu mane supratai kai man buvo labai sunku, Dėkoju tau už tai.
Ačiū Ačiū Ačiū!
Mama, miela Mama, Tu mane atvedei į gražiausią vietą,
Kurią aš prisiminsiu visą savo laiką!
Mama, miela Mama, Tu mane visada mylėjai ir mylėsi!
Ačiū tau labai!
Išmokei tu mane dėlioti šventą kryžių
Ir palydėjai iš margų lankų.
Dabar, kai spusteli čia juodos valandos sugrįžę,
O, mama! Be Tavęs sunku, sunku.
Meilė mamai pats tyriausias jausmas todėl ir myliu..
Mama toks galingas žodis suteikiantis gyvenimą..
Gyvenimas nueitas tavo kelias, iš kurio negrįžtamai mes pasitrauksim..
Bet prieš pasitraukdami mes pamąstykim ar viską padarėme gerai, gal laiko dar yra klaidoms toms ištaisyti, o gal jas ištaisys kiti?
Tad gal gyvenkime taip, kad nereikėtų nieko taisyti nei tau, nei kitiems..
Mama gražiausias žodis žemėj, į jį sutelpa visi kiti. Ji lyg angelas, lyg fėja. Nors jos nėr dabar arti.. Jai dėkoju už gyvybę ir, kad vaikštai šia Žeme. Jai norėčiau nuskint saulę ir surink visas žvaigždes. Bet, deja, aš negaliu, nors labai aš ją myliu..
Branda ir išmintis
Tau šviesų kelią kloja,
Už nemigo naktis
Vaikai karštai dėkoja.
O penkiasdešimt metų
Jaunystei ne riba.
Ir aidi senos dainos
Nauja, skambia gaida..
Tegul auksinio jubiliejaus rytą
Lyg saulė naujos viltys sužydės,
O mūsų žodžiai dar neišsakyti
Lai Tavo sielą šiluma užlies.
Švieti mums kaip saulė ir mokai kitus
Pilkoj kasdienybėj atrasti džiaugsmus.
Už Tavo gerumą mes prašom lemties
Vaivorykščių tiltą į laimę nutiest.
Miela Mamyte, patikėk, neturime nieko brangesnio už tave.
Tegul prabėgusių metų našta neišsekina tavo gerosios širdies, neužgesina akių šviesos, tegul niekada nepavargsta tavo darbščiosios rankos, rūpesčių kasdienybėje nenuvysta šypsena ant tavo lūpų, o gyvenimo kelias tegu būna ilgas ir šviesus.
Paklaidžioję likimo vingiais,
Pažinę laisvę ir vargus,
Sušilti visada sugrįžtam
Į mylimus tėvų namus.
Prie mielo židinio susėdę,
Vėl pasijusime maži,
O visos negandos ir bėdos
Išeis kažkur toli toli..
-> Duok man, mama, savo ašarėlę.
Pasodinsiu ją po langeliu.
Pasodinsiu, užauginsiu gėlę
Skaistesniu už saulę žiedeliu
Supsis žiede jos mažutis vaikas,
Užliūliuotas motinos dainų..
Mama – mano įkvėpimo šaltini, mano angele sarge, globoje sapnų. Tik tau patikiu rūpesčių srautą, tik tau savo džiaugsmo šypsenas dalinu. Kaip gera parnešt tau pirmą žibuoklę ar pasidalinti abiejų mėgstamais ledais su karamele, riešutais ir šokoladu. Mūsų vakarinis arbatos gėrimas ir pokalbiai iki pat sutemų įkvepia mane gyventi, tikėti tuo ką darau, puoselėti svajones. Suteikia sparnus gyvenimo skrydžiui.
|
|