|
-> Bakalauras – žemiausias aukštojo mokslo laipsnis. Pavadinimas žinomas jau nuo XIII a. Manoma, kad jis kilęs iš Viduramžių papročio vainikuoti naujuosius, ką tik egzaminus išlaikiusius gydytojus uogų, pilnomis laurų, šakelėmis. Pasak kitos versijos, žodis kilęs iš prancūzų ‘žemasis riteris’; taip vienu metu vadinę prancūzų riterių ginklanešius.
Aukso žodžiai (lot. Aurea dicta ‘aukso posakis’) vertinga, laiku pasakyta mintis ar patarimas. Posakio autorius – romėnų poetas Lukrecijus Karas (Titus Lucretius Carus, 99–55 pr. m. e.), pavartojęs juos poemoje „Apie daiktų prigimtį“.
Aukso vidurys (lot. Aurea mediocritas) optimalus, subalansuotas, neutralus elgesys ar pažiūros, kraštutinumų priešingybė. Žodžiai iš romėnų poeto Horacijaus (Quintus Horatius Flaccus, 65–8 pr. m. e.) „Odžių“.
Aukso veršis (lot. Bos aureus) turtas kaip stabas, kaip didžiausia vertybė. Garbinti aukso veršį reiškia nusigręžti nuo tikrųjų, paprastai dvasinių, vertybių. Posakis kilo iš Senojo Testamento pasakojimų apie žydų klajones, ištrūkus iš Egipto. Nesulaukdami nuo Sinajaus kalno grįžtančio Mozės, kur jis bendravęs su Jahve, žydai kreipėsi į jo brolį Aaroną, prašydami padirbti jiems dievą, kuris juos vestų toliau. Aaronas jiems tarė: ‘Nuimkite aukso auskarus, kuriuos nešioja įkabintus į ausis jūsų žmonos, sūnūs bei dukterys, ir atneškite juos man’. Jis, paėmęs jiems iš rankų auksą, suliejo į veršio panašumą, paskum raižymo įrankiu padarė iš jo lietinį veršį. Tada jie sušuko: ‘Izraeli, šis yra tavo Dievas, kuris išvedė tave iš Egipto žemės!’.
Aukso karštligė (angl. The Gold Rush) politinės ir ekonominės situacijos sukeltas ažiotažas greitai praturtėti. Posakis atsirado XIX a. viduryje, kai JAV, karo keliu atplėšusios nuo Meksikos Kaliforniją (1847), netrukus ten rado aukso. Į Kaliforniją tada patraukė minios avantiūristų, kriminalinio sluoksnio atstovų ir šiaip naivuolių, besitikinčių greitai pralobti. Nauja aukso karštligės banga kilo, kai JAV nupirko iš Rusijos Aliaską (1867) ir rado ten didžiulius aukso klodus. Posakį išpopuliarino tokio pat pavadinimo Č. Čaplino (Charlie Chaplin, 1889–1977) kino filmas (1925), parodijuojantis minėtuosius aukso ieškotojus Aliaskoje.
Aukso kalnus žadėti (lot. Montes auri polliceri) vilioti ką nerealiais pažadais; daug žadėti, bet netesėti. Posakio autorius – romėnų dramaturgas Terencijus (Publius Terentius Afer, 195–159 pr. m. e.), pavartojęs jį komedijoje „Formijonas“.
Aukso amžius – a) tautos ar visuomenės taikos, harmonijos ir visuotinio klestėjimo laikotarpis; b) kūrybingiausias ar sėkmingiausias žmogaus gyvenimo tarpsnis. Posakis kilo iš sen. gr. poeto Hesiodo (VIII–VII a. pr. m. e.) poemoje „Darbai ir dienos“ pasakojimo apie dievų sukurtą auksinę žmonių kartą, kuri gyvenusi kaip dievai, nepažinojusi nei sielvarto, nei vargų, nei neapykantos, derlingoji žemė juos maitinusi gausiais savo vaisiais, o atėjus laikui, žmonės „mirdavo tarsi užmigę saldžiai“.
Auksinis jaunimas (pranc. Jeunesse dorée) išlepęs pramogaujantis pasiturintis didmiesčių jaunimas. Prancūzų rašytojas ir filosofas Ž.Ž. Ruso (Jean-Jacques Rousseau, 1712– 1778) romane „Julija, arba Naujoji Eloiza“ (Julie, ou la nouvelle Héloïse, 1761) rašęs apie ‘paauksuotus žmones’, t. y. apie kilmingus ir turtingus ponus, vilkinčius auksu siuvinėtas liemenes. Prancūzijos revoliucijos metu (1789–1794) šis terminas pradėtas taikyti jaunuomenei, kuri po M. Robespjero diktatūros nuvertimo 1794 m. liepą aktyviai dalyvavo, susidorojant su jo šalininkais kairiaisiais jakobinais.
-> Auksaburnis apie labai iškalbingą žmogų. Epitetas paimtas iš vyskupo šv. Jono Auksaburnio (John Chrysostom) prievardžio, kuris jam suteiktas VI a., pabrėžiant jo buvusią oratorystę.
Augėjo arklidės – didžiulė netvarka, užleisti nesutvarkyti darbai ar patalpos. Gr. mite apie Heraklį, Epėjos karalius Augėjas garsėjo metų metais nevalytomis savo arklidėmis. Vienas iš Heraklio žygių buvęs Augėjo arklidžių išmėžimas. Heraklis apsiėmęs tai padaryti per vieną dieną. Jis nukreipęs į arklides netoliese tekėjusias dvi upes ir jų srove išplovęs visą mėšlą. Tačiau Augėjas netesėjo Herakliui duoto pažado atsilygnti už darbą dešimtadaliu savo gausios bandos, todėl tarp jų kilusi nesantaika, kuri po poros metų baigėsi jųdviejų kova. Heraklis Augėją įveikęs ir pergalės proga surengęs pirmąsias olimpines žaidynes.
|
|