Sparnuotos frazės | Posakiai.lt

Niekas nenorėjo mirti

Niekas nenorėjo mirti – apie situaciją, kurioje niekas iš kolektyvo savanoriškai nesutiko aukoti savo interesų. Posakiu tapo Lietuvos kino studijos filmo (1965) pavadinimas. Filmo režisierius ir scenaristas – Vytautas Žalakevičius (1930–1996).

Niekada nesakyk niekada!

Niekada nesakyk niekada! (angl. Never say never) sakoma, kai kas nors ima kategoriškai tvirtinti niekada taip ar anaip nepasielgsiąs; gyvenimas visada pakoreguoja visus planus ir pranašystes. Posakis paplito, kai 1983 m. tokiu pavadinimu išėjo vienas iš Holivudo filmų apie Džeimsą Bondą.

Nežinomasis kareivis

Nežinomasis kareivis (pranc. Le soldat inconnu, angl. Unknown Soldier). Pavadinimas atsirado, kai 1920 m. lapkričio mėn., minint antrąsias I pasaulinio karo pabaigos metines, Prancūzijoje po Paryžiaus Triumfo arka ir Anglijoje Vestminsterio abatijoje buvo iškilmingai palaidotas Nežinomasis kareivis, kritęs minėtame kare. Tąsyk Paryžiuje buvo iškilmingai uždegta ir amžinoji ugnis. Netrukus ši tradicija pagerbti nežinomus savo karius paplito ir po kitas Europos šalis.

Nežinoma žemė

Nežinoma žemė (lot. Terra incognita) apie nežinomą sritį, sferą. Posakis iš senosios kartografijos – taip žemėlapiuose būdavo vadinama dar netyrinėta pasaulio ar kokio žemyno dalis. Netyrinėtos jūros atitinkamai buvo įvardijamos kaip Mare incognitum.

Nežino, ką daro

Nežino, ką daro (visas posakis yra „Atleisk jiems, Viešpatie, nes jie nežino, ką daro!“) apie netinkamai besielgiantį ar besielgiančius. Posakio autorius – Kristus. Jau kabėdamas ant kryžiaus ir matydamas, kaip sargybiniai meta kauliukus ir dalijasi jo drabužius, „Jėzus meldėsi: ‘Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką darą’“, turėdamas galvoje ir patį nukryžiavimą.

Nevyk Dievo į medį

Nevyk Dievo į medį [nes paskui ir su pyragais neišprašysi]! Sakoma tam, kuris nepagrįstai skundžiasi savo padėtimi ar gyvenimu. Posakis atsirado iš tikėjimo, jog žmogaus likimą tvarkąs Dievas, ir kol jis esąs šalia, tol žmogui sekasi. Nevertinantis to, ką Dievas jam davęs, galįs įžeisti Dievą, ir šis nustosiąs žmogų globojęs. Esą tik tada prasidėsiančios tikros bėdos, palyginti su dabartinėmis.

Nešvarus karas

Nešvarus karas (pranc. La Sale guerre, angl. Dirty War) negarbingas, prastai motyvuotas, iš savanaudiškų paskatų pradėtas karas. Posakis atsirado Argentinos valdžios represijų metu (1976–1983), kai kariškių chunta ėmė susidoroti su opozicija ir net niekuo dėtais šalies piliečiais. Vėliau terminas pradėtas taikyti kitiems tiek vidaus, tiek puolamiesiems karams.

Nesantaikos obuolys

Nesantaikos obuolys (lot. Malum discordiae, angl. Apple of Discord, vok. Zankapfel) nesutarimų objektas ar nesantaikos priežastis. Graikų mitas pasakoja apie Tesalijos valdovo Pelėjo ir jūrų nimfos Tetidės vestuves, į kurias buvo pakviesti visi dievai, išskyrus Eridę, nesantaikos deivę. Toji atėjusi nekviesta ir metusi ant vaišių stalo aukso obuolį su užrašu „gražiausiajai“. Dėl obuolio labiausiai susiginčijo Hera, Atėnė ir Afroditė ir paprašiusios Dzeusą būti teisėju, bet šis atsisakęs ir pasiūlęs kreiptis į Parį, Trojos karalaitį. Hermis nuvedęs deives ant Idos kalno, kur tuo metu gyveno piemenų užaugintas Paris (jis čia atgabentas dar kūdikystėje, nes buvo išpranašauta, kad užtrauksiąs Trojai pražūtį). Hera žadėjo padaryti Parį Europos ir Azijos valdovu, Atėnė – išminčiumi ir kovos meistru, tačiau Paris obuolį skyręs Afroditei, nes toji pažadėjusi jam gražiausios pasaulyje moters meilę. Vėliau Paris iš tikrųjų pagrobęs Spartos karaliaus Menelajo gražuolę žmoną Eleną ir tokiu būdu išprovokavęs Trojos karą. Posakio autoriumi laikomas romėnų istorikas Justinas (Marcus Iunianus Iustinus, II ar III a.).

Nervų karas

Nervų karas – apie užsitęsusį konfliktą, kai abi pusės nesiima aktyvių veiksmų, provokuodamos viena kitą. Posakio autorius – vokiečių feldmaršalas P. fon Hindenburgas (Paul Ludwig Hans Anton von Beneckendorff und von Hindenburg, 1847–1934), I pasaulinio karo pradžioje (1914 m. lapkritį) laikraščiui Neue Freie Presse pasakęs: „Karas su Rusija dabar yra tik nervų reikalas. Jei Vokietija ir Austrija-Vengrija turės stiprius nervus ir išlaikys – o jos išlaikys, – tai mes nugalėsim“.

Nerašytas įstatymas

Nerašytas įstatymas (lot. Lex non scripta, angl. Unwritten Law) visuotinai priimta ir savaime suprantama elgesio taisyklė ar paprotys, nors ir nefiksuotas raštu. Posakio autoriumi laikomas sen. graikų vienas iš Atėnų valdytojų Solonas (~640–~559 pr. m. e.).

Posakiai.lt

Kategorijos