O laikai, o papročiai!

O laikai, o papročiai! (lot. O tempora, o mores!) sakoma stebintis ar piktinantis konkrečia visuomene, jos įstatymais ar gyvenimo būdu. Posakio autorius – romėnų politikas, filosofas ir oratorius Ciceronas (Marcus Tullius Cicero, 106–43 pr. m. e.).

Nutraukti gyvybę

Nutraukti gyvybę – sukelti mirtį, nužudyti. Taip pat žr. Gyvybės siūlas.

Nusiplauti rankas

Nusiplauti rankas – atsisakyti priimti sprendimą, vengiant atsakomybės; likti niekuo dėtam. Naujajame Testamente Romos vietininkas Pilotas, pas kurį žydai atvedė teisti suimtąjį Kristų, nematydamas jo nusikaltimo sudėties ir „pamatęs, kad nieko nelaimi, o sąmyšis vis didėja, paėmė vandens, nusimazgojo rankas minios akivaizdoje ir tarė: ‘Aš nekaltas dėl šio teisiojo kraujo. Jūs žinokitės!’“.

Nuplauti gėdą

Nuplauti gėdą – pašalinti kompromitacijos pasekmes ir vėl atgauti kitų pagarbą. Manoma, kad posakis kilo iš sen. Romos cenzorių teisės ženklinti tam tikru ženklu (lot. Nota censoria) negarbingai pasielgusius piliečius. Iš pradžių ženklą dėdavo ant kūno ar drabužių, vėliau – specialiuose cenzorių sąrašuose.

Nuoga tiesa

Nuoga tiesa (lot. Nuda veritas) sakoma apie objektyvų ko nors vertinimą, nepagražintą, nenutylėtą tiesą. Žodžiai iš romėnų poeto Horacijaus (Quintus Horatius Flaccus, 65– 8 pr. m. e.) „Odžių“. Antikos skulptoriai tiesą vaizdavę alegoriškai, nuogos moters pavidalu – tokią, kokia ji esanti, t. y. be papuošalų, be dangalų.

Nuo ko susirgai, tuo ir gydykis

Nuo ko susirgai, tuo ir gydykis (lot. Similia similibus curantur) medžiaga, nuo kurios didelių dozių susergama, mažomis dozėmis galima išgydyti. Vienas iš pagrindinių homeopatijos principų.

Nuo likimo nepabėgsi

Nuo likimo nepabėgsi – sakoma pateisinant užgriuvusius individualius sunkumus ar gyvenimo eigą. Posakis grįstas tikėjimu, jog žmogaus likimas nuo pat gimimo yra nulemtas. Senosiose religijose tai darydavusios likimo deivės: baltų Laima, graikų trys Dzeuso dukros – Klotė (‘verpėja’), Lachesė (‘lėmėja’) ir Atropa (‘neišvengiamoji’), romėnų Fortūna ir kt. Antikiniuose mituose herojaus mėginimai keisti išpranašautą likimą visada baigiasi arba nesėkme, arba dievų bausme. Lietuvių ir latvių pasakose bei sakmėse taip pat yra likimo neišvengiamybės motyvas. Krikščioniškojoje tradicijoje likimą lemiąs Dievas; savo likimo nekeičia ir Kristus, nors jį puikiai žino.

Nulinis variantas

Nulinis variantas (vok. Null variant) apie grįžimą į pirmines derybų sąlygas, apie vienodas sąlygas visoms suinteresuotoms pusėms. Posakio autorius – Vakarų Vokietijos federalinis kancleris H. Šmitas (Helmut Heinrich Waldemar Schmidt, kancleris 1974–1982), kuris NATO ir TSRS derybose pasiūlęs Tarybų Sąjungai atsisakyti dislokuoti Rytų Europoje tarpkontinentines balistines raketas SS-20 mainais į amerikiečių atsisakymą dislokuoti Vakarų Europoje sparnuotąsias raketas Pershing II.

Nukabinti (Nuleisti) nosį

Nukabinti (Nuleisti) nosį – nusiminti, pulti į melancholiją ar neviltį. Depresijos ar liūdesio apimto žmogaus poza yra nuleista galva, gūžimasis. Taip pat žr. Riesti nosį.

Nugalėtojai neteisiami

Nugalėtojai neteisiami (rus. победителей не судят) negalima smerkti veiksmų, kuriais asmuo ar šalis pasiekė svarbią pergalę. Spėjama posakio autorė yra Rusijos carienė Jekaterina II (1729–1796, valdė 1762–1796). Taip ji esą pasakiusi, gindama rusų karvedį A. Suvorovą (1729–1800), Rusijos-Turkijos karo (1768–1774) metu apkaltintą vyriausiojo vado P. Rumiancevo (1725– 1796) įsakymo ignoravimu ir savavališku, nors ir sėkmingu, Turtukajaus tvirtovės šturmu. Vėliau šią frazę Niurnbergo procese (1945–1946), kuriame buvo teisiami nacistinės Vokietijos vadovai, išrėkęs TSRS atstovas prokuroras R. Rudenko (1907–1981), atremdamas teisiamojo J. Ribentropo (Ullrich Friedrich Willy Joachim von Ribbentrop, 1893–1946) užuominą, jog reikia įsigilinti ir į TSRS vaidmenį, inicijuojant II pasaulinį karą, nes TSRS 1939 08 23 – 1941 06 22 buvo Vokietijos sąjungininkė, o Lenkijos dalybos buvo numatytos Vokietijos-TSRS sutartimi. Minėtajame procese šį posakį savo paskutiniame žodyje perfrazavęs nuteistasis H. Geringas (Hermann Göring, 1893–1946), pradėjęs jį taip: „Nugalėtojas visada yra teisėjas, o nugalėtasis – teisiamasis“. Posakio mintis yra ir teiginyje, jog istoriją rašo nugalėtojai.