Vestuvinis tostas

Lakštingaloms suokiant. Paupys. šiltas vasaros vakaras. Ant kranto sėdi jis ir ji. Aplinkui ne gyvos dvasios. Krūmuose lakštingalos suokia…
– Meilute, duok! ? papraše jis.
– Negaliu! – griežtai atšovė ji.
– Na, tik viena!
– Neduosiu.
– Pupuliuk, tik viena, na, tik vienui viena…
– Ne už ką.
– Brangioji, nepalyginamoji, mylimoji…
-Jau girdėjau…
– Negi nepasigailesi manęs?
– Neprašyk, negausi.
– Lakštingalos suokia… širdis tiesiog alpsta, kaip norisi…
– Ir tegul alpsta.
– Nejaugi tu būsi tokia kietaširdė?
– 0 ką aš darysiu atidavusi tau paskutine cigaretę?
Pakelkime taures už nerūkančiuosius.