Šienas

Po sunkios darbo dienos ūkininko žmona ant stalo padėjo glėbį šieno ir pakvietė vakarieniauti. Namiškiai nustebę ir pasipiktinę paklausė, ar ji neišprotėjusi. Šeimininkė atsakė:
– Visiškai ne! Iš kur gi aš galėjau žinoti, kad jūs atkreipsite dėmesį į tai. Aš verdu, gaminu pietus, vakarienę, pusryčius jau dvidešimt metų. Per tą laiką negirdėjau jūsų patvirtinimo, kad valgote ne šieną…
Pakelkime taures ir atsistodami pagerbkime mūsų šeimininkę, kuri taip gražiai papuošė stalą, tokiais nuostabiais valgiais pasitiko mus visus! Už šeimininkę!

Už bundančią žemę, pavasario viltį

Už bundančią žemę, pavasario viltį,
Pakelti norėčiau šį tostą.
Te niekad neteks šiemet leistis – tik kilti
Velykas atšvęskim su BOSCA!

Kristaus prisikėlimo šviesa

Tegul Kristaus prisikėlimo šviesa aplanko visų Jūsų namus.
Tegul netrūksta darnos ir skalsos prie stalo.
Prisiminkite, kad tas, kas juokiasi, visados nugali verkiančius.

Velykų asociacija

Lietuvėms Velykos kažkodėl visada atsocijuojasi su kiaušiniais, bet ne vištų, o vyrų!
Nors jiems tai kelia siaubą, bet mielos moterys,
Jie per metus mums taip ištampo nervus,
Kad Velykų proga tuos kiaušinius daužykime kuo stipriau (aišku ne vyrų, o vištų). 
Tegul jų akys būna didelės iš siaubo, bet kiaušiniai sveiki.

Šliaužia gyvatė per mišką

Šliaužia gyvatė per mišką, prišliaužia upelį, ir galvoja kaip persikelt į kitą pusę, pamato plaukiančią medūzą, ir sušaukia:
– Medūza, medūza perkelk į kitą upelio pusę.
Medūza sako:
– Sėsk ant nugaros ir perkelsiu. Priplaukė upelio vidurį medūza ir galvoja nert ar nenert, tuo pačiu gyvatė galvoja – gelt ar negelt.
Tad išgeriam už draugystę, kad šv. Velykų dieną niekas niekam negeltų.

Vėl aleliuja gieda angelai

Vėl aleliuja gieda angelai
Velykos. Kristus prisikėlė
Tad prisikelkime kartu ir mes
Naujam gyvenimui
Naujoms viltims
Naujoms svajoms
Naujoms idėjoms.

Palaiminti namai

Tebūnie palaiminti tie namai,
Kur šventos Velykos yra šventė
Ne tik kūnui, bet ir sielai!