Mokytojas nori vaizdžiai paaiškinti skirtumą tarp rožės ir kaktuso:
- Įsivaizduokite dailiai apsirengusią jauną, gražią moterį.. Tai tokia esanti rožė. O šalia jos stovi žalia neišvaizdi būtybė, kuri ir žydėt retai žydi, o dažniausiai ji bežiedė. Ta būtybė šalia rožės atrodo verta pasigailėjimo. Kas tai galėtų būti?
- Aišku, pone mokytojau,-atsakė mokinys, – tai rožės vyras.
Pakelkime taures už rožių vyrus!
|
|||||
|
Kaip reaguoja įvairių tautybių moterys, kai vyras jas užklumpa lovoje su meilužiu? Meilužė – tai atsarginė moteris.. O atsarga gėdos nedaro! Vieną gražų vakarėlį nuėjau aš į šokius, atsisėdau į kamputį ir ten apžvelgiau visus. Pamačiau aš ten mergaitę, prižadėjo man ji duoti.. Nieko blogo negalvokit, į žanduką pabučiuoti. Kai išsivedžiau ją šokti įkišau jai prie visų.. Nieko blogo negalvokit baltą rožę tarp kasų. Kai parsivedžiau namo ją, ištraukiau didelį.. Nieko blogo negalvokit sauso vyno butelį. Po to karto man stovėjo 3 dienas ir 3 naktis.. Nieko blogo negalvokit Josios veidas prieš akis.. Gyvenimas – ne taurė vyno, Degtinė – mūsų priešas, bet kas sakė, kad mes bijome priešų? Išgerkime už mūsų žmonas ir meilužes ir už tai kad jos niekada nesusitiktų. Kuo skiriasi realybė nuo pasakos? Pasaka – kai jaunikaitis veda varlę, o ji po vestuvių tampa karalaite. Realybe – kai veda karalaitę, o paaiškeja, jog ji lovoje besanti šalta varlė. Pakelkime taures už tai, kad mūsų gyvenimas būtų panašus į pasaką. Sudužusios šukės paviršiun išplaukia, Galima turėti daug pinigų, bet jie neatneš laimės. Už pinigus galima nusipirkti lovą, bet ne jos šilumą. Už pinigus galima nusipirkti žmogu, bet ne jo meilę. Tad linkiu, kad jus turėtumėte ir pinigų, ir laimės, ir šilumos, ir meiles! Studentiškas tostas už tėvus: – Už tuos, kurie mano, kad mes čia mokomės…? Bendrabučio kambaryje miega po vieną pirmo, antro, trečio, ketvirto ir penkto kurso studentai. Suskamba žadintuvas. Pirmakursis pašoka ir sako: – Vyručiai, kelkitės, eime į paskaitas. Antrakursis, apsiversdamas ant kito šono, suniurna: – Pakvaišai, ar ką? – Miegokim. Trečiakursis paprieštarauja: – Ko čia miegoti, eime alučio nusipirkti. Ketvirtakursis: – Ka čia alučio, verčiau degtinėlės. Penktakursis: – Pasielkime taip: metame i viršų monetą. Jeigu atvirs skaičius – eisime alaus, jei herbas – eisime degtinės. Jeigu atsistos briauna – miegosime toliau. O jei pakibs ore – į paskaitas. Pakelkime taures už studentiją. Kartą gėrė vilkas, zuikis ir vežlys. Begerdami pastebėjo, jog jau nebėra ko gerti. Reikia dar atnešti. Kuriam eiti? Nutarta pasiųsti vežlį. Tas išėjo. Vilkas ir zuikis laukia. -Gal pinigus pragere ir guli kur nors griovyje išvirtčs-samprotauja laukiantieji. šalimais pasigirsta vėžlio balsas: -Jeigu šaipysites, tai visai neisiu! Pakelkime taures už tai, kad ant šio stalo nepritruktų gerimų ir nereikėtų siųsti vėžlio Egzamino metu vienas profesorius paklausė, kur yra širdis. Studentas atsakė: – Krūtinės ląstoje. – Nieku paistymas,- susiraukė profesorius. – Kaip galima sėsti prie egzaminų stalo, nežinant, kad širdis yra širdies maišelyje. – Atsiprašau, pone profesoriau,- nenorėjo nusileisti studentas.- Jeigu manęs kas nors paklaustų, kur jus šiuo metu esate, kaip aš turėčiau atsakyti: ar jūs universitete, ar savo kelnėse? Profesorius nusišypsojo, o tai reiškė: isk. Siūlau tostą už tuos, kurie moka rasti išeiti iš bet kokios padėties. Policininkas sulaikė vairuotoją už greičio viršijimą. -Aš priverstas jus nubausti,-pareiške jis. -Bet juk aš važiavau š0km/h greičiu,- teisinasi sulaikytasis. -Pone, jus švilpėte 90km/h greičiu. -Prisiekiu visais šventaisiais: aš neviršijau greičio! Ka, jūs netikite mano garbės žodžiu? Čia atsiveria mašinos durelės ir vairuotojo žmona sako: -Kai mano vyras išgeria, su juo gincčtis beprasmiška! Pakelkime taures už tai, kad žmonos nesikištu į besiginčijančiu vyru reikalus. Garlaiviu plauke pirklys ir mokslininkas. Turtuolis vežesi daugybę prekių. Mokytas žmogus su savimi nieko neturėjo. Staiga jūroje kilo audra. Didžiulė banga apvertė garlaivį ir šis nuskendo. Išsigelbėjo tik pirklys ir mokslininkas. Matydamas paniurusį mokslo vyrą, turtuolis jam sako: -Ko tamsta taip nusiminęs? Ko liudi? Aš praradau visus savo turtus, o tavo turtai – juk savyje! Pakelkime taures už didžiuosius turtus, kurie gali žūti tik kartu su ju savininku. Už protą, draugužiai! Pažinojau vieną tinginį.šis tinginių pantis kiekvieną rytą darydavo mankštą, prausdavosi po šaltu dušu, kad nereikėtų vaikščioti į vaistinę. Nuo ryto iki vakaro triusė darže, kad tik nereikėtų žiemą vaikščioti į turgų ar daržovių parduotuves. Jis tingėjo nueiti į statybos kontorą ir sodo namelį pastatį pats. Kur tu rasi kitą tokį tinginių pantį? Tad nesmerkime tokių tinginių, o verčiau pakelkime už juos taures Trys medžiotojai nutarė atsigaivinti. Vienas įšsitraukė butelį pieno ir geria. ?Pienas gerina mąstymą,? paaiškino jis. Kitas išsitrauke termosą ir pasakė: ?Kava ramina nervus. Trečias išsitraukė butelį degtines. Pirmieji bandė jį sudrausti, tačiau jis atšovė: ?Degtinė ranką sutvirtina, akis taiklesnė daros. Baigiant gerti, iš krūmų išniro briedis. Pirmasis medžiotojas šove ? nepataikė. Antrojo šuvis tikslo nepasieke. Treciasis pamakalavo šautuvu ore, pykšt ir briedis išsyk pargriuvo. Pirmieji du medžiotojai sveikina kolegą, o šis sako: ?Anoks čia menas…Iš tokio burio briedžių vienam turėjo kliūti. Pakelkime taures už medžiotojus, kurių ir girtų neaplenkia sėkmė. Turtuolis turėjo penkis vaikučius. Kuriam iš jų paliks visą turtą? Ir nutarė senasis gerai pavaišinti juos. Pažiurėsias, kaip jie atrodo tada, kai liežuvis atsipalaiduoja, kaip apsimetinėjimų uždanga nukrinta. Išgėręs vyriausias vaikaitis nuskubėjo suvesti saskaitų su žmona. Antras vaikaitis sakėsi einas baigti darba. Trečias pradėjo dainuoti Ir šokti. Ketvirtas ėmė įrodinėti, kad jis esąs nuostabiausias ir Protingiausias pasaulyje,? tokiems gyviems paminklai statomi. O jauniausias vaikaitis nuėjo miegoti. Ryta turtuolis pasišaukia vaikaicius ir sako: ?Visi, išskyrus vieną, ėmė klausyti ne proto, o degtinės balso. Ji jums vadovavo. O kaip žinote, degtinė ? blogas vadovas ir Patarėjas. Todėl visą turtą palieku jūsų jauneliui. Tad pakelkime taures ir eime miegoti, kol dar protas nepametė mūsų. Dykuma keliauja rusas, amerikietis ir anglas. Jų jėgos visiškai išseko. Prieš mirti rusas pasiūlo išgerti butelį degtinės. Kai tik keliautojai išgėrė, iš tušcio butelio išleke džinas. ?O mano išgelbėtojai,? nudžiugo džinas.? Kuo galiu jums atsidėkoti? Išpildysiu po du jūsų pageidavimus. Amerikietis paprašė milijono dolerių ir sugražinti jį į gimtąją Ameriką. Ir tuojau pat jis dingo iš akių. Anglas paprašė tiek pat svarų ir grižti į Angliją. Tik spėjo jis pasakyti paskutinį žodį ir išnyko. Rusas nusiminęs tik rankomis skėstelėjo: ?Nei šis, nei tas..viskas taip gražiai prasidėjo… Gerai, džinai, duok šen dėžę degtinės ir sugražink atgal mano pakeleivius. Tad pakelkime taures už tuos, kurių vienintelis troškimas Visada būti linksmoje kompanijoje. |
|||||
|
© 2012 Posakiai.lt - aforizmai, posakiai, sentencijos, citatos, sveikinimai, tostai, sms tekstai, mintys. |
|||||
(+5)
Loading ...
