Juokingi tostai | Posakiai.lt

Išgerkime už tai, kad užkąstume

Išgerkime už tai, kad užkąstume.
Su Naujais

Lietuvėms Velykos kažkodėl visada atsocijuojasi su kiaušiniais

Lietuvėms Velykos kažkodėl visada atsocijuojasi su kiaušiniais, bet ne vištų, o vyrų!!!
Nors jiems tai kelia siaubą!!!
Bet Mielos Moterys, jie per metus mum taip ištampo nervus, kad Velykų proga tuos kiaušinius daužykime kuo stipriau (aišku ne vyrų, o vištų).
Tegul jų akys būna didelės iš siaubo, bet kiaušiniai sveiki.

Šampaniukas burbuliuoja

Šampaniukas burbuliuoja
Ir Naujieji atskrajoja!
Jei tik švęsi su saiku,
JUODS arklys ateis laiku.
Jei padauginsi, mielasis,
Per pusnis nuneš BALTASIS!

Šliaužia gyvatė per mišką, prišliaužia upelį

Šliaužia gyvatė per mišką, prišliaužia upelį, ir galvoja kaip persikelt į kitą pusę, pamato plaukiančią medūzą, ir sušaukia:
- Medūza, medūza perkelk į kitą upelio pusę.
Medūza sako:
- Sėsk ant nugaros ir perkelsiu. Priplaukė upelio vidurį medūza ir galvoja nert ar nenert, tuo pačiu gyvatė galvoja – gelt ar negelt. Tad išgeriam už draugystę, kad šv. Velykų dieną niekas niekam negeltų. Dar kartą už DRAUGYSTĘ.

Tostas visoms progoms

Vienas asilas apsimetė liūtu. Užsimetė ant savęs liūto kailį ir ėmė išdidžiai vaikščioti. Iš tolo jis ėmė kelti baimę, net privertė bėgti avių bandą. Bet papūtė stiprus vėjas, kailis nukrito ir apgavystė išaiškėjo. Žvėrys užpuolė asilą ir sumušė. Pakelkime bokalus už tai, kad nebūtume nei liūtais, nei asilais, o išliktume patys savimi!

Tostas visoms progoms

Kartą susiginčijo Meilė ir Ištikimybė, kuri iš jų žmonėms reikalingesnė. – Aišku, aš esu reikalingesnė – sako Meilė. – Ko vertas būtų gyvenimas be manęs? – O ko verta Meilė be ištikimybės? – Prieštaravo šioji. – Vaikeliai, – įsikišo Fantazija. – Jeigu manęs nebūtų ir judviejų nebūtų. Tad pakelkime taures už Fantaziją.

Tostas visoms progoms

Šią brangią Jums abiems dieną, mes norėtume palinkėti.. Taurės sklidinos Meilės eleksyro, kad jos užtektų dar ilgam.. Dubenio aistros ledines, kad šildyt aistrą kūnais reiktų.. Ir daug daug juoko, kurio užtektų kiekvienam kas vertas..

Tostas visoms progoms

Tuk tuk.. Kas ten? Giltinė! Na ir kas? Na ir viskas.. Pakelkime tostą, kad niekada neateitų giltinė..

Tostas visoms progoms

Mama tvarkosi, įeina duktė ir sako:
- Mama, negaliu žiūrėti, kaip tu vargsti. Einu į diskoteką.
Tad pakelkime taures už geraširdes dukreles..

Tostas visoms progoms

Paukštis stiprus – sparnais, o žmogus – draugyste, tad branginkime tai kas šalia mūsų – tikrus draugus!

Tostas visoms progoms

Būk laiminga kai paukščiai sugrįžta,
Būk laiminga kai vasara gėlės pražįsta,
Būk laiminga ir rudenį ir žiemą,
O dar geriau – kiekvieną dieną!

Tostas visoms progoms

Du gaidžiai susimušė kieme ir vienas nugalėjo. Jis užskrido ant stogo ir ėmė girtis savo jėga ir vikrumu. Gyrėsi ir save garbino vis garsiau ir garsiau. Staiga atskrido erelis, čiupo gaidį ir jį nusinešė.
Tad išgerkim už tai, kad jėga ir kuklumas visada gyventų drauge!

Tostas visoms progoms

- Ar žinote kaip atsirado krepšinis? Kartą, senovėje, dievas sukūrė krepšinio lanką. Ir įtaisė jį ant paties aukščiausio kalno. Lankas buvo taip aukštai, kad niekas neįstengdavo įmesti į jį kamuolio. Bet kartą vienas narsus lietuvis įsibėgėjo, pašoko, pakilo aukštai aukštai, taip aukštai, kad beveik pasiekė saulę, ir metė kamuolį. Bet kadangi aukštai saulė šviečia labai karštai, narsusis krepšininkas apdegė ir taip atsirado negrai, kurie krepšinį žaidžia geriau už lietuvius! Tad išgerkime taurę už tai, kad laimėtume, nenudegdami saulėje!

Tostas visoms progoms

Jaunuolis afganas vedė gražią dorą žmoną. Pirmąją vestuvių naktį liepė tarnui palaikyti žibintą. Kiek jaunavedys besistengė, tačiau niekaip negalėjo susidoroti su vedusio vyro pareiga. Tuomet jis atsikėlė ir pasiūlė tarnui pabandyti, o pats ėmė jam žibinti. Tuomet šeimininkas skėlė tarnui skambų antausį šaukdamas:
- Niekše! Štai kaip reikia žibinti!
Pakelkime taures, kad žibintas būtų laikomas tinkamai!

Tostas visoms progoms

Du vyrukai nutarė kaip reikiant pašvęsti. Nuvažiavo į sodybą, išsikepė paršelį. Atkimšo butelį. Na, vienas ir sako:
- Už laisvę!
Kitas pažvelgė į keptą paršelį ir paprieštaravo:
- Paršelis irgi buvo laisvas.. Bet kaip baigė. Tad geriau už laisvę!

Tostas visoms progoms

Guli senukas mirties patale ir ateina giltinė. Ji sako viskas senuk pasiimu aš tave. O senukas sako:
- Duok man dar pagyventi tiek kiek mano sode ant obels yra lapų.
- Ne tiek žmonės negyvena! – sušuko giltinė. Aš tau duosiu pagyventi tiek metu kiek tu turi TIKRŲ draugų. O senis iškart ir numirė.
Tad pakelkime taures už tikrus draugus!

Tostas visoms progoms

Keliavo Ašotas iš vieno aūlo į kitą. Kelias ėjo kalnais, vingiavo tarp uolų ir bedugnių. Staiga asilas sustojo ir nė iš vietos. Ašotas pradėjo jį raginti, šūkauti. Asilas stovi kaip įkastas. Ėmė Ašotas jį keikti, vadinti visokiais žodžiais, talžyti botagu. Bet asilas kaip stovėjo, taip ir paliko stovėti. Paskui jis pats nuėjo. Ir tada Ašotas pamatė, kad už posūkio stovi didžiulis akmuo, kuris ką tik nukrito, ir jei asilas nebūtų sustojęs, akmuo būtų juos abu užmušęs. Apkabino šeimininkas protingą gyvulį ir padėkojo.
Tad išgerkim už tai, kad mes visada ginčydamiesi įsiklausytume į kito nuomonę, tegul jis būna net ir asilas.

Tostas visoms progoms

Ėjo keliu laimė, meilė ir sveikata. Priėjo namą, pasibeldė, paprašė įsileisti. Bet name buvo tik viena laisva vieta. Šeimininkai pasvarstė: ką įsileisti prie židinio? Nusprendė, kad svarbiausia – laimė, ją ir priėmė, o meilę ir sveikatą paliko prieangyje. Ir pirmiausia iš namo tyliai išėjo meilė, paskui ir sveikata, o vėliau išėjo ir laimė.
Priėjo kitą namą, kur irgi buvo tik viena vieta. Čia šeimininkai nusprendė įsileisti sveikatą. Kas per laimė ir kas per meilė be sveikatos? O meilė ir laimė buvo paliktos prieangyje. Ir iš pradžių išėjo meilė, po to laimė, o paskui jas ir sveikata.
Trečiajame name žmonės nusprendė, kad svarbiausia yra meilė. Ir ji liko name. O kai paliko meilė, pasiliko ir sveikata, ir laimė. Tad išgerkime už tai, kad pirmiausia įsileistume meilę!

Tostas visoms progoms

Užėjo kažkaip misionierius į smuklę ir ėmė sakyti pamokslą vietiniams džigitams:
- Jūsų pirmutinis priešas – vynas!
- Jūs teisus, – atsakė vienas iš mėgėjų išgerti, – bet ir evangelijoje parašyta: “Pamilk priešą savo”.
Tad išgerkime už gerą vyną!

Tostas visoms progoms

O dabar išgerkim į moterų sveikatą: mums jokio skirtumo, o joms – malonu.