Leista bučiuotis, tik ne dažnai Leista mylėtis, tik ne karštai Leista dalintis meilės jausmais Tik ne visada, ir ne su visais.
|
|||||
|
Leista bučiuotis, tik ne dažnai Leista mylėtis, tik ne karštai Leista dalintis meilės jausmais Tik ne visada, ir ne su visais. Tos nuostabios tylios naktys Amžinai mano sieloj gyvens Ir tos nuostabios mėlynos akys Liūdną ilgesį širdžiai sukels. Kiekvieną naktį aš tave sapnuoju. Nors neseniai tik pažinau Tave ! Kiekvieną naktį lūpas išbučiuoju, Bet gaila, kad tiktai sapne. Meilės receptas: 200g šviežių jausmų; 100g aistros. Pridėti kuo daugiau bučinių ir sumaišyti su apkabinimais. VARTOTI DVIESE LOVOJE! Tavo švelnios rankos mano širdį apkabino, Ilgesiu apdovanojo, Naktimis aš jas sapnuoju. Tavo rankos apkabino apsvaigino… Nenusimink, kad rožės jau nuvyto, Kad jas pakando rudenio šalna Žinok, kad rožės bus dar kitos, O mylima širdis viena. Dabar atsisėsk… Atsipalaiduok… Nieko nieko negalvok… Jauti? Kažkas švelniai paliečia tavo lūpas… Nebijok, tai aš tave bučiuoju prieš miegą… Meilė – geras išradimas Meilė – velniškas žaidimas Meilė myli, meilė daro Meilė į kapus nuvaro. Kas jaučia meilę, o kas ne! Priprask, pasaulyje jau taip yra, Kad žmogų nugali aistra, Bet jei jo meilė amžina, Nenugalės jos niekas, niekada! Ryte nevalgiau – galvojau apie tave. Diena nevalgiau – galvojau apie tave. Vakare nevalgiau- galvojau apie tave. Naktį nemiegojau.. nes norėjau.. valgyti! Nepasakiau aš Tau myliu, Ir tu man meilės nežadėjai, Bet šiąnakt man sapnu tyliu Apie Tave praošė vėjai… Ir supratau – Tave myliu, Nors Tu man meilės nežadėja Mylėk žmones tokius, kokie jie yra, nes jie myli Tave. Tikek žmonėmis, nes jie tiki Tavimi. Klysk taip, kaip klysta visi, nes tai taip žmogiška. O tu juk žmogus! Ir tu sieki tos pačios Laimės, Meilės ir Sekmės! Kilnių geismų ir apmaudo siautimas Keista būtybė gimusi iš nieko Džiugi vergovė, šaldanti liepsna žavingų formų mišinys kraupus švininis pūkas, dūmas spindulingas Ligota sveikata, bemiegis miegas, Išmintinga beprotybė Medus saldžiausias ir nuodų kartybė Gražu kai pūgos žiemą siaučia Ir vėjas neša snieguoles, Tuomet svajoju aš prie lango, Gal ir Tave kartu atneš. Draugystė – tai baltas drugelis Draugystė – tai žiedas puikus Draugystė – gyvenimo kelias Kuris supažindino mus Mano noras begalinis, Stoviu aš su apatiniais, Siela skęsta alkoholy, Mano kūnas tavęs nori!!! Tos ilgos naktys be mėnulio, Padangėj pilna debesų Ir niekada aš netikėjau, Kad be tavęs man bus sunku. Bučkis vienas, bučkis du, Su trečiu ai kaip smagu štai ketvirtas ai laimingas Penktas šeštas pražūtingas O septintas gal lemtingas Meilės burtais stebūklingas Myliu myliu aš be galo Mama tėtį ir kitus Myliu myliu aš be galo Šokoladinius ledus Myliu Tave, kaip jūra myli smėlį, Myliu Tave, kaip debesį dangus, Myliu Tave, kaip saulė myli gėlę – Esi žmogus be galo man brangus… |
|||||
|
© 2012 Posakiai.lt - aforizmai, posakiai, sentencijos, citatos, sveikinimai, tostai, sms tekstai, mintys. |
|||||
Paskutiniai komentarai