Dėkoju Tau Mama, Kad Tu išmokei Mylėti namus, Gerbti žmones, Ačiū Tau už tai, kad Tu visada pajunti, kai mums sunku, Pirmoji skubi padėti, ir gražini norą ir jėgas gyventi..
|
|||||
|
Dėkoju Tau Mama, Kad Tu išmokei Mylėti namus, Gerbti žmones, Ačiū Tau už tai, kad Tu visada pajunti, kai mums sunku, Pirmoji skubi padėti, ir gražini norą ir jėgas gyventi.. Mamyte ar tu žinai kaip man širdį skauda, kad esu taip toli nuo tavęs. Esu viena ir atrodo nereikalinga, palikai mane vieną ir niekada nesugrįšti pas mane, bet žinok, kad esi man brangiausia visame pasaulyje ir myliu tave iš visos širdies. Dėkoju, kad padėjai man ir užauginai mane myliu.. Mamytei žibuoklių priskinsiu, Žydi rožės, Mama, mano mama, aš tave myliu, Mama, nešuosi aš pasakas tavo Mamyte, tu išmokei mus žengti pirmąjį žingsnį rūpestingai globodama mūsų trapiuosius sparnus. Tu pirma mums parodei saulės spindulį, šiltą šypseną užkerėjai veidus mūsų. Tu išmokei mus dirbt ir mylėti skausmą ir vargą dalintis per pus. Tu pirmoji nušluostei mums ašarą, kai suklupom nužengę toli ir parodei tiesiausią gyvenimo kelią, kuriuo einam dabar mes visi. Miela mūsų mama esi tarsi saulė, Atleisk man mama, Kai apgaubia pečius juoda naktis, užmerkiu aš nuo ašarų drėgnas akis. Nors greitai jau būsime kartu šalia, užmiegu aš širdy laikydama tave.. Mama, naktimis kviečiu tave.. Man baisu be tavęs dabar ir čia. Lietus ir sapnas neramus pažadina nakčia mane, o aš – viena viena viena ir niekas nepriglaus šalia.. Apkabinu pagalvę šaltą, jai atiduodu visą savo baimę, mėnulis taria man labanakt, jis šitoks liūdnas ir mažytis šiąnakt.. Šimtai žvaigždučių ten aukštai, ar tu matai, ar tu žinai, kuri žvaigždutė – tu, kuri žvaigždutė – aš? Mamyte mano, ar jauti mane nakčia, kai susitinkame sapne, kai noriu aš tave išgirst, bet susikaupt neleis mintis, kad ryte tavęs nėra ir saulė nešviečia tada. Man vis šalčiau į rankeles, noriu priglusti prie tavęs.. Ir pasigirsta durų skambesys, klausiu, kas ten beldžias į duris. Tai tu, mamyte mano.. Apkabinu tave stipriai ir klajoju su tavim sapnais.. Dėkui tau už nemigo naktis, Tau, Mama – mieloji, vienintelė, gražiausioji ir brangiausioji Tegul saulutės spindulėlių Juk kūdikio verksmas gražiausia daina, Pažvelk, mamyt, pro langą - Be Tavęs nebūčiau gimęs, Leisk, mama, Tau rankas šias išbučiuoti, Tau norėčiau, Mama aš atverti širdį Nejaugi tau septyniasdešimt, mama, Mes laimės palinkėsim, kažin kur bebūtum, |
|||||
|
© 2012 Posakiai.lt - aforizmai, posakiai, sentencijos, citatos, sveikinimai, tostai, sms tekstai, mintys. |
|||||
Paskutiniai komentarai