|
|
Atkeliauja žiemužė balta, ir Kalėdų senis drauge, tad sveikinu ir tave, su nuostabia Kalėdų švente!
Šventų Kalėdų džiaugsmas
Apglėbia šiluma.
Jau artinasi šventė,
Palaimą nešdama.
Ir suvirpės vėl širdys
Nuo spindinčių kerų.
Linksmų šventų Kalėdų
Ir metų Jums gerų!
Kūčių stalas žvakelėm mirgės
Metų vargas atrodys toks lengvas,
O namai prisipildys
Tikėjimo, gėrio versmės.
Tu ištieski kažkam artimam
Nuo darbų gal pavargusią ranką
Ir širdingai linkėk
Susitaikymo, ramybės, vilties.
Štai ir vėl Kalėdos, štai ir vėl žiema,
Te Jus laimė lydi gėrio kupina,
Te žvaigžde ji šviečia ilgus dar metus,
Te mylėti kviečia, laimina visus.
Te nebūna niekad barnių ir gėlos,
Tegul laimė šviečia visuos veiduos.
Ateik Šventų Kalėdų naktį
Man savo pasaką pasekti.
Lai prisipildo stebuklu
Grytelė draskoma vilkų.
Lai užsilopo stogas kiauras
Ir praplatėja stalas siauras.
Te išgaruoja visos baimės,
Tegul visiems užtenka laimės
Nors vieną naktį per metus.
Atsiųski savo stebuklus.
Kai suskambės kalėdiniai varpai
Ir pasakose pasipuoš eglutės,
Lai užsimirš kasdieniniai vargai
Ir kils dar noras žemėje pabūti.
Tegul ištirps žvakučių liepsnose
Širdžių ledai ir šaltas ledo gruodas,
Ir lai sušvis vėl mūsų veiduose
Vilties ugnis lyg pranašas paguodos.
Iš anksto pakviesim
Kalėdu senelį,
Kad jis su maišu
Nepreitų pro šalį.
Labas,
Čia Kalėdu Senelis,
Ar gera buvai? Ar neišdykavai, nesikeikei, nepaleistuvavai?
..Tai pradėk, nes aš tau kiekvienais metais dovanu nežadu nešiot..
Šv. Kalėdų nuostabi naktis Tegul išsklaido nerimą ir baimę, Tegul užgimsta vėl nauja viltis, Kuri tikėjimą gyvenimu grąžina. Tegul sugriūva ir prasmenga viskas, kas žmogiškumo šviesą tik užstoja, Tegul Naujųjų Metų sniegas Visas skriaudas tiktai džiaugsmu užkloja.
Norėjau pagauti snieguolę ir paklausti ar matė Tave, bet nespėjau ištart Tavo vardo, kaip ji tyliai ištirpo delne.
Kalėdos – metas nuostabus, visi sugrįžta į namus.
Kalėdos – metas toks puikus, visi sutiks gerus draugus,
pasveikinkit ir jiems atleiskit, jei buvot išsiskyrę – nepaleiskit!
Ir gera per Kalėdas bus!
Kai suskambės Kalėdiniai varpai,
Ir pasakom vėl pasipuoš eglutės,
Lai užsimirš kasdieniniai vargai,
Ir kils dar noras Žemėje pabūti.
Lai gerovės, ir laimės Šv. Kalėdos Jums teikia Te pildosi viskas, ko tik širdžiai reikia, Daugiausia – sveikatos, giedriausių dienų, Šeimyninės laimės ir metų ilgų.
Lai krinta laimė snaigėm iš dangaus Tą mielą Kūčių naktį šventą.
Te nesibaigia džiaugsmas Jums gyvenimo brangaus Ir nepalūžkit, jeigu Nuoskaudas patirt bus lemta.
Ne sniego pūkas leidžiasi žemėn, Ne balti obelų žiedai – Tai angelai Kalėdų naktį, Pragydo žemėj nelauktai! Vaikeliui gimusiam aukojam Kilniausius jausmus mūsų širdžių, Tautos kančias po kojom klojam – Išgirski balsą prispaustų.
Seni ištirps lyg vandeny,
Ateis Kalėdos,
Nauji ateis – ir girs, ir teis,
Ir skausmo bus, ir džiaugsmo bus,
Ir vis tik laikas – nuostabus…
Sušilkim prie žmogiškumo – Šv. Kalėdų laužo
Ir tie, kurie liūdni, ir tie, kurie linksmi.
Ir šilumos, lyg duonos atsikandę,
Pabūkim linksmesni, pabūkim geresni.
Te pražysta Šv. Kalėdų rytą
Stebuklingos snaigės ant langų,
Ir pušies šakelė saulėj sidabru nušvitus
Lai pavirsta niekad negirdėtu stebuklu…
Pažvelk pro langą – visur balta
Širdelę spaudžia, nes man šalta
Norėčiau būt Tavo glėby
Sušildytum mane nakty
Kviečiu Tave Kalėdų naktį
Apsilankyk padovanok man
Pačią gražiausią naktį!
Kai puošnios snaigės krenta žemyn tyliai
Ir medžių šerkšnas spindi mėnesienoj sidabru,
Laimingi būkite šv. Kalėdų proga
Laimingi būkit per Naujus Metus!
4 puslapis iš 9«123456789»
|
|