Draugystės sveikinimai

Draugystės sveikinimai – gražūs žodžiai ir sveikinimai draugams visoms progoms.

  • Ar žinai ko beržai verkia ?
    Ko ramunė vysta ?
    Tai todėl, kad draugas – draugo
    Kartais nepažįsta.

    FavoriteLoadingĮsiminti
    Vote This Post DownVote This Post Up (+1)
  • Ateik! Nekalbėk, būki rūstus, -
    Aš džiaugsiuosi tavimi ir tokiu.
    Gimtinės oro man trūksta,
    Saulelės tavo akių.

  • Aš prisimenu tą tamsią naktį,
    Kai žvaigždes žibėjo aukštai
    Kai prispaudęs mane prie krūtinės
    Apie laimę dainas dainavai.
    Ir kaip su meile aš klausiaus
    Apie laimę skambiųjų dainų
    Man taip norėjos sušukti
    “Brangusis aš tave myliu”
    O tu lyg visą tai supratęs
    Mane suspaudei glėbyje tvirtai
    Ir spindinčiom akim pažvelgęs
    Mane pabučiavai karštai, karštai.
    Aš čia tik vieną akimirką.
    Ir dovanoju ją Tau. Prisimink
    tą, kurį kaip ir tu myli gyvenimą,
    juoką, draugus.

    FavoriteLoadingĮsiminti
    Vote This Post DownVote This Post Up (-2)
  • Aš žinau, tu žodžio nepratarsi,
    Nepaduosi rankos išdidus …
    Vien tik akys pasakys be garso
    Pyksti, džiaugiesi, ar sunku.
    Tu neprimeni man to, kas jau praėjo
    Ir neliesk užgijusių žaizdų,
    Ir aš ir tu ilgai dėl to kentėjom,
    Jei šiandien liūdna tau, tai man sunku.

  • Balti žiedai nuvys rugsėjy,
    Balti žiedai ir vėl pražys
    Naudokis tų dienų jaunyste,
    Jaunystė nueis ir nebegrįš.

  • Blogai, kai mylimas nemyli,
    Blogai, kai myli per karštai
    Nors blogiausiai kada tyli
    Tada ar myli nežinai.

  • Bučinys – tai dangiškas nektaras !
    Lyg ugnis, naikinaiti, baisi,
    Lyg dvi stygos užgautos gitaros,
    Susijungę džiaugsmo skambesy.

  • Buk gėlė, tik ne kiekvieno skinama ir prie širdies segama!

  • Draugystė – galinga pasaulio duktė
    Pas mus ji netyčia užklysta.
    Draugystė – tai laimės gėlė
    Nuo menko vėjelio nuvysta.

  • Draugystė – tai dviejų draugų bendravimas.

  • Del meilės nesvarstyk. Kokia iš to nauda ?
    Gyvenk. Akimirka gyvenk. Gyventi – pareiga.

  • Esu ne toks, aistra aptemdė mano veidą
    Ir tai manos širdies lig šiol pažint neleido, -
    Pažvelki jo gelmėn, surasi ten lobyno:
    švelnumą, polėkį, jautrumą begalinį.
    Dabar jų nematai, o jūroje audringoj,
    Kai vėtra siautėja, žaibai ugniniai sminga,
    Ar matome kriaukles, perlus ir jų grožybę ?
    Gal draugauti aš nemokėjau
    Juk meilė buvo mums karti,
    Bet juk šitaip jau išejo
    Vadinasi buvome šalti
    Negaila man, kad tavo akys melsvos
    Negaila man, kad skiriasi keliai
    Tik gaila, kad aš tave mylėjau
    O meilės tos tu vertas nebuvai.
    Manai aš seksiu, jei paliksi
    Manai sakysiu “neik”
    O ne, keliauk, geresnę radęs
    Mylėk, nes dienos bėga greit.
    Gal bus laikas, žydės sodai
    Ir debesys slinks savaisiais keliais,
    Kai susitiksim, tai pakalbėsim,
    O šiandien kalbamės laiškais.

  • Gal viena kartą vakarui atėjus
    Tu toli nuklysi parko takeliu.
    Tu palenkus galvą prie balto beržo
    Tyliai ištarsi, kad mylėt sunku.

  • Geri draugai didžiausias turtas
    Nes jų draugystė visuomet gera
    žmogus gyvenime viską pamiršta,
    O draugas draugo niekada.

  • Gyvenk ir saugok tą draugystę
    Nes ji tokia, tikrai viena,
    Sustok, jei širdis sako “klysti”
    Nes klaida gali buti amžina.

  • Gęsta baltos liepsnelių lelijos,
    Laiškuose gęsta meilė mana,
    O širdy pasilieka žarijos,
    Ir kažkur pasismaugia daina.

  • Iki pasimatymo !
    Rytai nuraudo.
    Iki pasimatymo -
    Dangaus ugny.
    Retai, retai,
    Mes vienas kitą matome,
    Bet iki pasimatymo !
    Ir buk rami.
    Kartus likimas man ne svetimas -
    Tu tą žinai
    Išsiskyrimas man ne svetimas -
    Keliai suves.
    O skirta dalia rasime tik patys mes
    Tad iki pasimatymo !
    Ir lauk manęs.

  • Ilgesį sukėlė vakariniai vėjai
    O mylėt išmokė saulė ir žiedai,
    Bet aš nežinojau ir nesitikėjau,
    Kad pasauly laimės skirta tiek mažai.

  • Ir dar viena diena -
    Tai tarsi saulės laikrodis,
    Lyg vieniša daina,
    Pavargę mes jos laikomės,
    Pavargę mes užmiegame,
    Pavargę atsibundame.
    Ir šaukiame per miegą,
    - Gyvenimo pagunda !
    Sapnuojame kas laumės, kas gyvatės.
    Kai kas išvis nemiega, vis mąsto ką
    Praradęs …
    Mes einam nematydami veidų,
    Iš pykčio mes nebeskiriam spalvų.
    Neturim laiko niekam, -
    Užtenka vien tik nevilčiai …
    Pasiimam sau viska, -
    Kitam palikt nereikia !
    Po viso šito stebimės,
    Kodel sapnuojam klaikiai?
    Pabuskim, na pabuskim pagaliau,
    Juk reikia ir gyventi,
    Ne vien tik egzistuoti.
    Pradėsim skirti mes spalvas
    Ir šypseną nors vieną dovanosim
    Viens kitam,
    O retsykiais ir ašarą nubrauksim …
    Gyvenkim ! Pakilkim iš tušcios, pilkos
    Kasdienybės …
    Kiekvieną minutę, valandą širdy laikykim !
    Sapnuose statykim svajonių pilis!
    Kad siela šypsotųs, kad juoktųsi veidas,
    Ir dar nepamirškim svarbiausio dalyko:
    Tai ? Meilė !

  • Ir tavo langas – vis dar uždarytas
    Man spindi mūsų vasaros ugnim
    Tavim prasideda kiekvienas rytas,
    Ir visos naktys baigiasi Tavim.

  • Išsiskiriant
    širdį nudiegia
    Jauni trumpam susitinkam.
    O vakaro saulė -
    Ant bėgių …
    Kaip tikslas,
    Kuriuo gyveni.
    Taip noris gyventi pasauly,
    Ilgėtis,
    į mylimą lėkt
    Skubėti nuo saulės
    į saulę skubėti
    Ir …
    Jos nepasiekt.

  • Juos regime, kada ramu ir saulė žiba.
    O kad galečiau aš tikėt, neabejoti,
    Jog mylimas esu ,- nereikia man bijoti
    Tos veidmainystės, kur ne sykį aš patyriau,
    Ir tų nudžiugtum gal pajutus meilę tyrą.

  • Kaip dažnai mus vadina išdykėliais
    Kaip dažnai mus vadina keistais.
    O mes bėgam keliais, bėgam kryžkelėm
    Ir vadinam viens kita draugais.

  • Kur tu miela ..? Praverk šią naktį gryčią
    Surask ta pačią žvaigždę ant dangaus.
    Gal aš ten tavo pamatyčiau
    Blausiom akim užgęstančio žmogaus.

  • Leista mylėti – tik neilgai
    Leista bučiuoti, tik atsargiai
    Leista naudotis meilės jausmais
    Bet tik su vienu, o ne su visais.

  • Linkiu Tau iš tūkstančio žvaigždžių
    Viena pačia ryškiausią,
    Linkiu Tau iš tūkstančio ašarų
    Viena pačia saldžiausią,
    Linkiu Tau iš tūkstančio bučinių
    Vieną patį karščiausią,
    Linkiu Tau iš tūkstančio naktų
    Viena pačia ilgiausią.

  • Naktis !
    Sidabro į marias pripylė
    Lyg pat akiračio
    Mėnulio takas
    Kaip jūros bangos tavo žodžiai
    Ir mano širdis menesienoj plakas
    Aš juos renku,
    Aš noriu juos atminti
    Tegul jie mano būtyje gyvena
    Juk tu gali išeit,
    Kitiems juos išdalint
    Gal ir niekados nebusi mano
    Man šie žodžiai liks
    Aš jais tikėsiu
    Juose keistu iliuzijų ieškosiu
    Jei tu užmirši juos
    Ar prisimint noresi
    Ateik aš juos tau pakartosiu.

    FavoriteLoadingĮsiminti
    Vote This Post DownVote This Post Up (+1)
  • Nebijok žaizdų – jos užgyja
    Nebijok skausmų …- jie praeina
    Nebijok mirties – ji neišvengiama.
    Nebijok meilės, ji būtina.
    Netgi usnys žydi, kvepia
    Patikėk moku būt gera.
    Susapnuok mane švelnia ir gražia
    Gal tokios ir tikrovėj nera.
    Netgi akmenis lietus pratašo
    Aš stipri ir kantri, patikėk
    Ir išsaugok gerumo nors laša
    O tada jau praeik arba mylėk.

    FavoriteLoadingĮsiminti
    Vote This Post DownVote This Post Up (+1)
  • Prabėgs vaikystė ir jaunystė,
    Pralėks ir metai mūs jauni,
    Bet mes ilgam išliksim dviese,
    Ir nepaliksim praeity.
    Prabėgs pavasariai saulėti
    Ir vasaros žydės baltai,
    Pralėks ir rudenys audringi.
    žiemužė mus apklos šiltai.
    Tegul tik šviesios ramios svajos
    Te lanko mus, kol mes šalia.

    FavoriteLoadingĮsiminti
    Vote This Post DownVote This Post Up (+1)
  • Su gandrais ir su lapais kartu
    Išėjai tu tada išėjai
    Išėjai tu nakčia, išėjai paslapčia
    Nežinau, kur ieškoti tavęs.
    Ir paklausiau aš tyliai gandrų
    Ir paklausiau aš tyliai klevų
    Gal matė gandrai, gal regėjo klevai
    Vėlų rudenį, kai tu išėjai.
    Ir atsakė man tyliai gandrai,
    Sušlamėjo man tyliai klevai
    Juk jinai taip arti, juk ji tavo širdy
    Tai kam ieškai tu jos taip toli
    Vai aš eisiu, nueisiu prie upės
    Prie upelio šaltinio giliausio
    Ten aš lauksiu tavęs, ten ilgėsiuos tavęs
    Vėlų rudenį gal tu ir sugrįši.

  • Tu suprasi kas tai yra laimė,
    Kas yra džiaugsmas, šypsena.
    Žinok, kad žmogui reikalinga meilė,
    Kaip draugas, kuris oras ir daina.
    Tad džiaukis nesugrįžtančia jaunyste,
    Laikykis laimę rankoje tvirtai.
    Ir meilę saugok, nes ji tik vienakart
    Pražysta – ir amžinai.

  • Šlama mirusio rudenio lapais
    Skudurėliai laiškų padegtų,
    Ir lyg šaukia kažkas iš anapus
    Nubolavusių ievom naktų.
    Gal iš viso nebuvo gyventa?
    Gal tik sapną akių melynų -
    Menesienų sidabro prisemta
    Meilė sauganti langą menų ?
    Ir visur aš matau šita langą
    Užsimerkiu – sužiura jinai
    Ten matau aš nuskendusį dangų
    Ir save, nuskandintą tenai.

  • štai ir vėl mes kartu
    Tu žiuri , o aš tyliu.

  • Štai raktas nuo mano širdies. Pasinaudok juo, kol dar nepakeičiau spynos.

  • Yra kažkas ko laikas keist negali,
    Ko neuždengia užmaršties skara
    Ir tas kažkas vadinasi draugystė
    Jei ji švelni, tyra, gera …