Ilgiuos tavęs, ilgiuos lyg lengvo vėjo. Ateik ir karštus smilkinius paliesk. Ilgiuos tavęs lyg gurkšnio tyro oro. Per naktį prirūkytam kambary.
|
|||||
|
Ašarų upeliais plaukia dar viena diena, -išėjai “sudie” netaręs – sieloj tuštuma… O aš tikėjau tavo meile, tikėjau žodžių gražumu, bet visa tai tiktai apgaulė, kaip sniegas vasaros laike… Ateik, Tavęs labiausiai pasiilgau. Tarytum šiandien supratau-myliu. Ateik! Vėl mano skruostus ašara suvilgo. Vėl aš viena kenčiu, tyliu. Norėjau draugauti su saule, norėjau draugauti su tavim, bet tu buvai ir būsi kiaulė, geriau draugaut su avim. Man širdį sopa nuo jausmų, kuriuos giliai aš Tau jaučiu! Užmiršti jų aš negaliu, nes mirsiu greitai aš be jų… Aš nežinau, ko liūdi mano siela, aš nežinau kas pavergė mane, man be tavęs gyventi nebemiela, man be tavęs pasaulio nebėra… Tos ilgos naktys be mėnulio, padangėj pilna debesų, bet niekada aš netikėjau, kad be tavęs bus taip sunku! Atleisk, gyvenime ne taip jau būna, o aš nedaug tau blogo padariau… Tad stengiuosi iš kelio pasitraukti vien tik todėl, kad būtų tau geriau… Tavo veido švelnūs bruožai, rankų šiluma, tavo mintys…Tavo žodžiai…Mano vienuma… Atleisk, kad aš tave mylėjau, atleisk, kad aš tave trukdžiau, atleisk, kad aš tavim tikėjau ir tik šiandieną viską supratau… Daugel ašarų išlieta… Daug karštų minčių… Atminimuose belieka… žodžiai be raidžių… Kai ašaros užtvindo mėlynas akis ir nieks nepasakys, kad mano meilė niekad jau negrįš ir liks pasaulis praeity, tol, kol ta ašara širdy paskęs toli toli toli… Ar myli mane?-aš neklausiu, Ar mylėsi mane?-nežinia. Valandom savo skausmo juodžiausio. Tavo meiles viltim gyvenu!!! Negaila man, kad žūsta meile, negaila man, kad skiriasi keliai, bet gaila, kad tave mylėjau, o meilės tu nesupratai… Viskas…aš tave praradau viskas…nebus jau nieko daugiau išėjai, palikai ir iskaudinai išėjai nepasakes sudie… palikai tik skausmą ir ašaras palikai man žaizdas širdi juk daviau aš tau meilę ir šilumą tai kodėl gi mane palikai? dovanojau tau savo širdy… …kaip matau, tau to buvo mažai. Tu nerašyk daugiau žinučių… nevargink rankų savo… daugiau nešauk manęs vardu… nes aš jau nebe tavo… Pati aš širdį sudraskiau…nes puse atiduot norėjau tau… Mylėjau, laukiau, sapnavau. Kaip ir tikėjaus be tavęs likau….. Ko tu klausi ? Prašai neliūdėti ? Kam ieškai kas dingo seniai ? Juk tu pats man neleidai mylėti, O dabar vėl kažko atėjai… Mes išsiskirsim ir daugiau nesusitiksim, kad patikai tu man ne paslaptis. Per daug karštai turbūt mylėjau galvojau ištisas dienas naktis. O meilė kaip gražiai ji skamba bet mano širdyje tuščia vieta, tu pasirodei mano gyvenime trumpam ir vėl dingai kaip tas šešėlis tamsoje. Kad myliu tave nepaslaptis. Gal nepatiko mano vardas, liūdnas juokas. Gal nemokėjo plakti dėl tavęs širdis. |
|
||||
|
© 2012 Posakiai.lt - aforizmai, posakiai, sentencijos, citatos, sveikinimai, tostai, sms tekstai, mintys. |
|||||
(+4)
Loading ...
Paskutiniai komentarai