Juodoji dėžė

Juodoji dėžė (angl. Black box) lėktuvo įrenginys, registruojantis visus skridimo duomenis, taip pat ir lakūnų kalbą. Pavadinimas paimtas iš kibernetikų terminijos, kur jis reiškia sistemą ar prietaisą, kurio darbą galima stebėti tik išoriškai, nežinant, kas jo viduje. Pats įrenginys yra nudažytas oranžine spalva, kad aviakatastrofos atveju būtų lengviau randamas.

Juodoji našlė

Juodoji našlė – moteris, žudanti savo seksualinius partnerius. Posakis kilęs iš voro patelės metaforiško pavadinimo – ji po apvaisinimo užpuolanti partnerį ir jį suėdanti. Patelė juodos spalvos, labai nuodinga, keliskart didesnė už patinėlį.

Juodoji rinka

Juodoji rinka (angl. Black market) rinkos dalis, neįtraukta į oficialiąją ekonominę statistiką, siekiant nuslėpti ūkinę veiklą, privalomą deklaruoti, vengiant mokesčių, užsiimant draudžiamų prekių prekyba, draudžiamomis paslaugomis ir pan. Juodąja pavadinta todėl, kad veikloje vengiama viešumo ir pašalinių akių.

Kabėti ant plauko

Kabėti ant plauko, jausti kam nors nuolatinę grėsmę. Taip pat žr. Damoklo kardas.

Kaip buliui raudonas skuduras

Kaip buliui raudonas skuduras – apie tai, kas labai ką erzina, verčia prarasti savitvardą. Palyginimas paimtas iš koridos, kurioje matadoras raudona skraiste įsiutina bulių. Iš tikrųjų bulius raudonos spalvos neskiria (ji skirta žiūrovams), o įsiunta nuo matadoro judesių ir išsisukinėjimų nuo badymo.

Kaip danguje, taip ir žemėje

Kaip danguje, taip ir žemėje – visur tos pačios problemos ir toks pat gyvenimas – tiek turtingųjų ar valdžios atstovų, tiek vargšų ar liaudies. Perfrazuotas Kristaus mokytos „Tėve mūsų“ maldos fragmentas: „teesie tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje“.

Kaip durnaropių prisirijęs

Kaip durnaropių prisirijęs, apie šėlstantį ar neadekvačiai reaguojantį į aplinkinius. Durnaropė yra labai nuodingas augalas. Apsinuodijimo požymiai yra džiūstanti burna, išsiplėtę vyzdžiai ir didelis susijaudinimas.

Kaip feniksas iš pelenų

Kaip feniksas iš pelenų, sakoma apie ką nors atkurtą ar atstatytą. Feniksas yra mitinis paukštis, savo gyvenimo pabaigoje susikraunąs lizdą iš cinamono šakelių, susideginąs drauge su lizdu ir vėl atgimstąs iš savo pelenų. Paukščio įvaizdis per Antikos mitus atėjo iš dar senesnės egiptiečių mitologijos, kur jis buvo Saulės dievo Ra vienas iš simbolių.

Kaip iš gausybės rago

Kaip iš gausybės rago – dideliais kiekiais, nenutrūkstamai. Graikų mitas pasakoja apie ožką Amaltėją, kuri savo pienu maitinusi motinos Rėjos išgelbėtą ir paslėptą mažąjį Dzeusą (jo tėvas Kronas rydavęs visus iki tol gimusius savo vaikus). Amaltėjos ragai buvę stebuklingi: iš vieno tryškęs nektaras, iš kito – ambrozija. Sykį ožka ragu užkliuvusi už medžio, ir ragas nulūžęs. Ragą radusios nimfos apipynė jį lapais, pripildė vaisių ir atidavė Dzeusui, kuris tada jau buvo užaugęs. Dzeusas pavertęs jį gausybės ragu ir grąžinęs nimfoms. Dabar iš rago biro visa, ko tik nimfos panorėdavusios. Po to ragas patekęs laimės ir sėkmės deivei Tichei, kuri iš jo barsčiusi dovanas žmonėms.

Kaip voverė rate

Kaip voverė rate – apie žmogų, varginamą monotoniškų ir nesibaigiančių darbų, trokštantį atokvėpio ar poilsio. Voverei, taip pat smulkiems graužikams ratas įtaisomas narve, kad jie, jame bėgdami, galėtų fiziškai išsikrauti, sukdamiesi vietoje.

Kairė nežino, ką daro dešinė

Kairė nežino, ką daro dešinė – apie veidmainiškus ar piktavališkus pavaldinių poelgius, prieštaraujančius vadovo pažiūroms ar pareigoms. Posakio autorius – Kristus. Tiesa, jo mintis buvusi priešinga: „Kai tu daliji išmaldą, tenežino tavo kairė, ką daro dešinė, kad tavo išmalda liktų slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins“.

Kaišioti pagalius į ratus

Kaišioti pagalius į ratus – sąmoningai trukdyti kam nors siekti tikslo. Senovėje vežimams stabdyti buvo naudojami specialūs pagaliai, kuriuos įkišdavo tarp stipinų, kad užblokuotų ratą.

Kančių keliai

Kančių keliai (lot. Via dolorosa) sunkūs gyvenimo ar veiklos etapai. Taip pat žr. Kryžiaus keliai.

Karalaitė ant žirnio

Karalaitė ant žirnio – apie įnoringą, opų, išlepintą žmogų, nepakenčiantį net ir menkiausių buitinių nepatogumų. Posakis kilo iš to paties pavadinimo H. K. Anderseno (Hans Christian Andersen, 1805–1875) pasakos apie karalaitę, blogai naktį miegojusią dėl to, kad po dvidešimties čiužinių ir tiek pat patalų krūva ji jautusi pakištą žirnį. Šitaip princas ir karalienė tikrinę, ar nuotaka esanti tikra karalaitė.

Karalius mirė, tegyvuoja karalius!

Karalius mirė, tegyvuoja karalius! (pranc. Le roi est mort! Vive le roi!) a) nėra nepakeičiamų vadovų; b) apie kokį nors politinį ar visuomeninį reiškinį, kuris išnykęs netrukus atsirado kita forma, išlaikęs ankstesniojo reiškinio esmę. Šiais žodžiais Prancūzijoje pro Versalio langus būdavo liaudžiai pranešama apie senojo karaliaus mirtį ir tai, kad soste jau sėdi jo paveldėtojas, tokiu būdu pabrėžiant karališkojo valdymo tęstinumą. Tokios pat reikšmės yra ir lot. posakis rex non moritur ‘karalius nemiršta’.

Karalius nuogas

Karalius nuogas – sakoma teigiant, jog tiesa yra visai kita ir jog aplinkiniai tik apsimeta jos nematantys ar nesuvokiantys. Posakis iš danų rašytojo H. K. Anderseno (Hans Christian Andersen, 1805–1875) pasakos „Nauji karaliaus drabužiai“. Pasakoje karaliaus pasamdyti siuvėjai pasirodė esą sukčiai: audę tuščiomis staklėmis, siuvę adatomis be siūlų, bet ir karaliui, ir jo ministrams įteigę, jog ir audeklas, ir drabužiai esą neregėto grožio. Karalius ir jo aplinka, gėdydamiesi prisipažinti nematą nei audeklo, nei drabužių, tik tvirtino siuvėjų žodžius. Išėjusį pasivaikščioti neva su naujais drabužiais nuogą karalių demaskavo vaikas, sušukęs, jog karalius nuogas. Tada praregėję ir visi kiti.

Karštais (šiltais) pėdsakais

Karštais (šiltais) pėdsakais – sakoma raginant imtis kieno paieškos tuoj pat, po dingimo ar nusikaltimo. Posakis atėjo iš medžiotojų leksikos – karštais ar šiltais pėdsakais vadinami šviežiai palikti pėdsakai, dar atsiduodantys žvėrimi.

Kartybių taurė

Kartybių taurė – neišvengiami sunkumai ar kančios. Posakis kilęs iš Kristaus vartotos metaforos apie jo būsimas kančias ir mirtį: „Kiek toliau paėjęs, parpuolė kniūbsčias ir meldėsi: „Mano Tėve, jeigu įmanoma, teaplenkia mane ši taurė. Tačiau ne kaip aš noriu, bet kaip tu!“; „Nejaugi aš negersiu tos taurės, kurią Tėvas man yra davęs?!“.

Kas Dievo – Dievui

Kas Dievo – Dievui – sakoma akcentuojant pasaulietinių interesų atribojimą nuo bažnytinių. Šiuos žodžius Kristus ištaręs jį provokavusiems fariziejų šnipams epizode apie mokesčius: „Taigi jie klausė jį: ‘Mokytojau, mes žinome, kad tu teisingai kalbi ir mokai. Tu nepaisai žmonių laipsnių, bet mokai Dievo kelio, žiūrėdamas teisybės. Pasakyk, ar mums valia mokėti ciesoriui mokesčius, ar ne?’ Matydamas jų klastą, Jėzus tarė jiems: ‘Parodykite man denarą. Kieno atvaizdas ir įrašas jame?’ Jie atsakė: ‘Ciesoriaus’. Tada jis tarė: ‘Kas ciesoriaus, atiduokite ciesoriui, o kas Dievo – Dievui’.

Kas leidžiama Jupiteriui, neleidžiama jaučiui

Kas leidžiama Jupiteriui, neleidžiama jaučiui (lot. Quod licet Iovi, non licet bovi) apie nelygias pretenzijas; dvigubų standartų pateisinimas. Perfrazuotas romėnų dramaturgo Terencijaus (Publius Terentius Afer, 195–159 pr. m. e.) posakis immo aliis si licet, tibi non licet ‘jei leidžiama kitiems, tau neleidžiama’. Posakis yra užuomina į mitą apie Europos, Finikijos karalaitės, pagrobimą. Dzeusas (romėnų mitologijoje – Jupiteris), pasivertęs auksaplaukiu jaučiu, atplaukęs į pakrantę, kur su savo draugėmis žaidusi Europa. Pamačiusi tokį gražų ir jaukų jautį, Europa panorusi juo pajodinėti ir pakvietusi drauges. Tačiau jautis nelaukęs, kol ant jo užsės Europos draugės, ir nubėgęs su ja tiesiai į jūrą. Atplaukęs į gimtąją Kretos salą, Dzeusas vėl atvirtęs dievu, ir Europa tapusi jo žmona.