Posakiai.lt

Apskritas stalas (angl. Round table) sakoma apie diskusijas, kurių dalyviai turi vienodas teises reikšti savo nuomonę ir kurių tikslas pasiekti visuotinį susitarimą ar prieiti bendras išvadas. Pasak legendos, tokį stalą sugalvojęs britų karalius Artūras (King Arthur, V–VI a.), kad prie jo nebūtų nei geresnių, nei blogesnių vietų ir visi puotoje dalyvaujantys riteriai jaustųsi lygiateisiai.

Armagedonas – didelis, kruvinas mūšis. Naujajame Testamente (apreiškime Jonui) šiuo žodžiu vadinama vieta, kur įvyksiąs paskutinis mūšis tarp gėrio ir blogio: „Jos (demonų dvasios) subūrė juos (viso pasaulio karalius) į vietovę, kuri hebrajiškai vadinasi Harmagedonas“. Manoma, kad tai Megido kalnai Izraelyje, kurie Senajame Testamente traktuojami kaip pralaimėjimo vieta.

Asmens kultas (rus. Кульm лuчносmu) perdėtas, egzaltuotas kokio nors vadovo garbinimas, jo sudievinimas. Posakis paplito po TSRS kompartijos pirmojo sekretoriaus N. Chruščiovo (TSKP CK pirmasis sekretorius 1953–1964) pranešimo TSKP XX suvažiavime 1956 m. vasarį. Pranešime, pavadintame „Apie asmens kultą ir jo padarinius“, buvo pasmerkti J. Stalino vadovavimo šaliai metodai, sukritikuotas jo šlovinimas ir pavertimas vos ne „gyvuoju dievu“. Tačiau tolesnė istorija parodė, kad Rusijoje šis kultas priklauso ne tiek nuo vadovo, kiek nuo pačios visuomenės – ji pati linkusi sukurti asmens kultą, jei tik vadovas yra autokratas. Kitose šalyse ryškus asmens kultas buvo Hitlerio Vokietijoje, Musolinio Italijoje, Maodzeduno Kinijoje, Kimirseno šiaurės Korėjoje.

Atpirkimo ožys – niekuo dėtas žmogus, kuriam užkraunama atsakomybė už kitų padarytus nusižengimus ar nuodėmes. Sen. žydų nuodėmių atsikratymo ritualas, panaudojant ožį, aprašytas Senajame Testamente: „Tada Aaronas uždės gyvajam ožiui ant galvos abi rankas, išpažins virš jo visas izraelitų kaltes ir visus jų nusižengimus, visas jų nuodėmes sudėdamas ožiui ant galvos. O ožį per tam tikslui paskirtą žmogų išsiųs į dykumą. Taip ožys išneš ant savęs visas jų kaltes į tyrus“.

Atstok, šėtone! (lot. Vade retro, satana!) sakoma, kai kas nors įkyriai skatina kokiam neteisėtam darbui ar poelgiui, paprastai susijusiam su nauda ar malonumais; žodinis amuletas. Posakio autorius – Kristus, pasakęs taip jį provokuojančiam šėtonui. Vėliau jis taip atrėžęs ir Petrui, bandančiam atkalbėti jį nuo ėjimo Jeruzalėn, nes Kristus prieš tai buvo pasakęs mokiniams, kad ten jo laukia kančios ir mirtis. Posakis vartojamas ir egzorcistų užkalbėjimuose (raštu pirmąkart fiksuotas viename XIV a. Volfenbiutelio rankraštyje).

Atvira visuomenė (angl. Open society) neksenofobiška demokratinė visuomenė, laisva nuo rasinio, religinio, politinio, kultūrinio ir pan. antagonizmo ar ribotumo. Posakio autoriumi laikomas prancūzų filosofas H. Bergsonas (Henri-Louis Bergson, 1859–1941), pavartojęs jį kaip priešpriešą terminui uždara visuomenė knygoje „Du moralės ir religijos šaltiniai“ (Les deux sources de la morale et de la religion, 1932). Terminą išpopuliarino filosofas K. Poperis (Karl Raimund Popper, 1902–1994) knygoje „Atvira visuomenė ir jos priešai“.

Audra vandens stiklinėje (pranc. C’est line tempetc dans un veired’eau) neadekvačiai didelė reakcija į ką nors; daug triukšmo dėl smulkmenų. Posakio autorius – prancūzų rašytojas ir filosofas Š. Monteskjė (Charles Louis de Montesquieu, 1689–1755), apibūdinęs taip politinį konfliktą, kilusį nykštukinėje San Marino valstybėlėje. Gali būti perfrazuotas Cicerono posakis ‘kelti bangas samtyje’.

Auksaburnis apie labai iškalbingą žmogų. Epitetas paimtas iš vyskupo šv. Jono Auksaburnio (John Chrysostom) prievardžio, kuris jam suteiktas VI a., pabrėžiant jo buvusią oratorystę.

Aukso amžius – a) tautos ar visuomenės taikos, harmonijos ir visuotinio klestėjimo laikotarpis; b) kūrybingiausias ar sėkmingiausias žmogaus gyvenimo tarpsnis. Posakis kilo iš sen. gr. poeto Hesiodo (VIII–VII a. pr. m. e.) poemoje „Darbai ir dienos“ pasakojimo apie dievų sukurtą auksinę žmonių kartą, kuri gyvenusi kaip dievai, nepažinojusi nei sielvarto, nei vargų, nei neapykantos, derlingoji žemė juos maitinusi gausiais savo vaisiais, o atėjus laikui, žmonės „mirdavo tarsi užmigę saldžiai“.

Aukso karštligė (angl. The Gold Rush) politinės ir ekonominės situacijos sukeltas ažiotažas greitai praturtėti. Posakis atsirado XIX a. viduryje, kai JAV, karo keliu atplėšusios nuo Meksikos Kaliforniją (1847), netrukus ten rado aukso. Į Kaliforniją tada patraukė minios avantiūristų, kriminalinio sluoksnio atstovų ir šiaip naivuolių, besitikinčių greitai pralobti. Nauja aukso karštligės banga kilo, kai JAV nupirko iš Rusijos Aliaską (1867) ir rado ten didžiulius aukso klodus. Posakį išpopuliarino tokio pat pavadinimo Č. Čaplino (Charlie Chaplin, 1889–1977) kino filmas (1925), parodijuojantis minėtuosius aukso ieškotojus Aliaskoje.