|
|
Apsaugok, Dieve, nuo draugų, o nuo priešų aš ir pats apsisaugosiu. Sakoma, pabrėžiant draugų nepatikimumą, kai savo elgesiu ar žodžiais jie, patys to nenorėdami, gali pakenkti. Posakio autorystė skiriama prancūzų rašytojui ir filosofui Volterui (Voltaire, 1694–1778), nors jo kūryboje šios frazės nėra. Užuominos, kad Volteras būtų sakęs šiuos žodžius, nėra ir memuarinėje literatūroje apie jį.
Apskritas stalas (angl. Round table) sakoma apie diskusijas, kurių dalyviai turi vienodas teises reikšti savo nuomonę ir kurių tikslas pasiekti visuotinį susitarimą ar prieiti bendras išvadas. Pasak legendos, tokį stalą sugalvojęs britų karalius Artūras (King Arthur, V–VI a.), kad prie jo nebūtų nei geresnių, nei blogesnių vietų ir visi puotoje dalyvaujantys riteriai jaustųsi lygiateisiai.
Ariadnės siūlas – tai išeitis iš sunkios padėties. Kilo iš graikų mito apie Ariadnę – sen. graikų mitų heroję, Kretos valdovo Minojo dukterį, davusią Tesėjui siūlų kamuolį, kad šis, užmušęs Minotaurą, galėtų nepasiklysdamas išeiti iš Labirinto.
Armagedonas – didelis, kruvinas mūšis. Naujajame Testamente (apreiškime Jonui) šiuo žodžiu vadinama vieta, kur įvyksiąs paskutinis mūšis tarp gėrio ir blogio: „Jos (demonų dvasios) subūrė juos (viso pasaulio karalius) į vietovę, kuri hebrajiškai vadinasi Harmagedonas“. Manoma, kad tai Megido kalnai Izraelyje, kurie Senajame Testamente traktuojami kaip pralaimėjimo vieta.
Ašarų pakalnė (lot. Lacrimarum valle, angl. Valley of tears) – a) žemiškasis vargus gyvenimas (priešingybė gyvenimui Rojuje); b) kuri nors vietovė, nuolat ištinkama nelaimių; c) Ašarų slėnis Golano aukštumose Izraelyje, pavadintas taip po įtemptų mūšių 1973 m. Izraelio-Sirijos kare. Perfrazuotas posakis iš XI a. krikščioniškos giesmės Marijai „Sveika, Karaliene“ (Salve, Regina), giesmės autoriumi laikomas popiežius Grigalius VII (Ildebrando Aldobrandeschi di Soana; Gregorius VII, ~1020–1085, popiežius nuo 1073).
Asmens kultas (rus. Кульm лuчносmu) perdėtas, egzaltuotas kokio nors vadovo garbinimas, jo sudievinimas. Posakis paplito po TSRS kompartijos pirmojo sekretoriaus N. Chruščiovo (TSKP CK pirmasis sekretorius 1953–1964) pranešimo TSKP XX suvažiavime 1956 m. vasarį. Pranešime, pavadintame „Apie asmens kultą ir jo padarinius“, buvo pasmerkti J. Stalino vadovavimo šaliai metodai, sukritikuotas jo šlovinimas ir pavertimas vos ne „gyvuoju dievu“. Tačiau tolesnė istorija parodė, kad Rusijoje šis kultas priklauso ne tiek nuo vadovo, kiek nuo pačios visuomenės – ji pati linkusi sukurti asmens kultą, jei tik vadovas yra autokratas. Kitose šalyse ryškus asmens kultas buvo Hitlerio Vokietijoje, Musolinio Italijoje, Maodzeduno Kinijoje, Kimirseno šiaurės Korėjoje.
Atėjau, pamačiau, nugalėjau (lot. Veni, vidi, vici) sakoma apie greitą svarbią pergalę. Šiais žodžiais Julijus Cezaris 25 (Gaius Iulius Caesar, 100–44 pr. m. e., valdė 49–44 pr. m. e.) laiške Romos senatui lakoniškai apibūdinęs savo pergalę prieš Ponto valdovą Farnaką.
Atpirkimo ožys – niekuo dėtas žmogus, kuriam užkraunama atsakomybė už kitų padarytus nusižengimus ar nuodėmes. Sen. žydų nuodėmių atsikratymo ritualas, panaudojant ožį, aprašytas Senajame Testamente: „Tada Aaronas uždės gyvajam ožiui ant galvos abi rankas, išpažins virš jo visas izraelitų kaltes ir visus jų nusižengimus, visas jų nuodėmes sudėdamas ožiui ant galvos. O ožį per tam tikslui paskirtą žmogų išsiųs į dykumą. Taip ožys išneš ant savęs visas jų kaltes į tyrus“.
Atšilimas (rus. Хрущёвсĸaя оmmеnель, ‘chruščiovinis atodrėkis’) pirmieji 5-7 metai Tarybų Sąjungoje po J. Stalino mirties (1953), arba N. Chruščiovo valdymo pirmoji pusė, kai buvo viešai pasmerktas stalinizmas (1956 m. vasarį), paleista dauguma politinių kalinių, tremtiniams buvo pradėta leisti grįžti į tėvynę, liberalesnė tapo tarybinė spauda ir literatūra. Tokiu pavadinimu 1954 m. balandį išėjo rusų publicisto I. Erenburgo (1891–1967) apysaka.
Atstok, šėtone! (lot. Vade retro, satana!) sakoma, kai kas nors įkyriai skatina kokiam neteisėtam darbui ar poelgiui, paprastai susijusiam su nauda ar malonumais; žodinis amuletas. Posakio autorius – Kristus, pasakęs taip jį provokuojančiam šėtonui. Vėliau jis taip atrėžęs ir Petrui, bandančiam atkalbėti jį nuo ėjimo Jeruzalėn, nes Kristus prieš tai buvo pasakęs mokiniams, kad ten jo laukia kančios ir mirtis. Posakis vartojamas ir egzorcistų užkalbėjimuose (raštu pirmąkart fiksuotas viename XIV a. Volfenbiutelio rankraštyje).
Atverti akis – paaiškinti ką nors taip, kad klausytojui pasikeistų nuomonė ar įsitikinimai. Iš pasakojimų apie Kristų, kaip jis dviem Jericho neregiams, jų paprašytas „atverti akis“, padarė juos ir reginčius, ir savo sekėjais.
Atvira visuomenė (angl. Open society) neksenofobiška demokratinė visuomenė, laisva nuo rasinio, religinio, politinio, kultūrinio ir pan. antagonizmo ar ribotumo. Posakio autoriumi laikomas prancūzų filosofas H. Bergsonas (Henri-Louis Bergson, 1859–1941), pavartojęs jį kaip priešpriešą terminui uždara visuomenė knygoje „Du moralės ir religijos šaltiniai“ (Les deux sources de la morale et de la religion, 1932). Terminą išpopuliarino filosofas K. Poperis (Karl Raimund Popper, 1902–1994) knygoje „Atvira visuomenė ir jos priešai“.
Atviras laiškas (angl. Open letter) viešai skelbiamas laiškas ar kreipimasis, kurio turinys skirtas ne tik konkrečiam adresatui, bet ir visuomenei, kad toji taptų laiško autoriaus šalininke. Pirmąkart „atvirą laišką“ 1846 m. birželį paskelbęs Danijos karalius Kristijonas VIII (Christian VIII, valdė 1839–1848), kuriame „viso pasaulio akivaizdoje“ pareiškė Danijos istorines pretenzijas į Šlezvigą (pietinę Jutlandijos pusiasalio dalį).
Audra vandens stiklinėje (pranc. C’est line tempetc dans un veired’eau) neadekvačiai didelė reakcija į ką nors; daug triukšmo dėl smulkmenų. Posakio autorius – prancūzų rašytojas ir filosofas Š. Monteskjė (Charles Louis de Montesquieu, 1689–1755), apibūdinęs taip politinį konfliktą, kilusį nykštukinėje San Marino valstybėlėje. Gali būti perfrazuotas Cicerono posakis ‘kelti bangas samtyje’.
Augėjo arklidės – didžiulė netvarka, užleisti nesutvarkyti darbai ar patalpos. Gr. mite apie Heraklį, Epėjos karalius Augėjas garsėjo metų metais nevalytomis savo arklidėmis. Vienas iš Heraklio žygių buvęs Augėjo arklidžių išmėžimas. Heraklis apsiėmęs tai padaryti per vieną dieną. Jis nukreipęs į arklides netoliese tekėjusias dvi upes ir jų srove išplovęs visą mėšlą. Tačiau Augėjas netesėjo Herakliui duoto pažado atsilygnti už darbą dešimtadaliu savo gausios bandos, todėl tarp jų kilusi nesantaika, kuri po poros metų baigėsi jųdviejų kova. Heraklis Augėją įveikęs ir pergalės proga surengęs pirmąsias olimpines žaidynes.
Auksaburnis apie labai iškalbingą žmogų. Epitetas paimtas iš vyskupo šv. Jono Auksaburnio (John Chrysostom) prievardžio, kuris jam suteiktas VI a., pabrėžiant jo buvusią oratorystę.
Auksinis jaunimas (pranc. Jeunesse dorée) išlepęs pramogaujantis pasiturintis didmiesčių jaunimas. Prancūzų rašytojas ir filosofas Ž.Ž. Ruso (Jean-Jacques Rousseau, 1712– 1778) romane „Julija, arba Naujoji Eloiza“ (Julie, ou la nouvelle Héloïse, 1761) rašęs apie ‘paauksuotus žmones’, t. y. apie kilmingus ir turtingus ponus, vilkinčius auksu siuvinėtas liemenes. Prancūzijos revoliucijos metu (1789–1794) šis terminas pradėtas taikyti jaunuomenei, kuri po M. Robespjero diktatūros nuvertimo 1794 m. liepą aktyviai dalyvavo, susidorojant su jo šalininkais kairiaisiais jakobinais.
Aukso amžius – a) tautos ar visuomenės taikos, harmonijos ir visuotinio klestėjimo laikotarpis; b) kūrybingiausias ar sėkmingiausias žmogaus gyvenimo tarpsnis. Posakis kilo iš sen. gr. poeto Hesiodo (VIII–VII a. pr. m. e.) poemoje „Darbai ir dienos“ pasakojimo apie dievų sukurtą auksinę žmonių kartą, kuri gyvenusi kaip dievai, nepažinojusi nei sielvarto, nei vargų, nei neapykantos, derlingoji žemė juos maitinusi gausiais savo vaisiais, o atėjus laikui, žmonės „mirdavo tarsi užmigę saldžiai“.
Aukso kalnus žadėti (lot. Montes auri polliceri) vilioti ką nerealiais pažadais; daug žadėti, bet netesėti. Posakio autorius – romėnų dramaturgas Terencijus (Publius Terentius Afer, 195–159 pr. m. e.), pavartojęs jį komedijoje „Formijonas“.
Aukso karštligė (angl. The Gold Rush) politinės ir ekonominės situacijos sukeltas ažiotažas greitai praturtėti. Posakis atsirado XIX a. viduryje, kai JAV, karo keliu atplėšusios nuo Meksikos Kaliforniją (1847), netrukus ten rado aukso. Į Kaliforniją tada patraukė minios avantiūristų, kriminalinio sluoksnio atstovų ir šiaip naivuolių, besitikinčių greitai pralobti. Nauja aukso karštligės banga kilo, kai JAV nupirko iš Rusijos Aliaską (1867) ir rado ten didžiulius aukso klodus. Posakį išpopuliarino tokio pat pavadinimo Č. Čaplino (Charlie Chaplin, 1889–1977) kino filmas (1925), parodijuojantis minėtuosius aukso ieškotojus Aliaskoje.
|
|
Paskutiniai komentarai