Siamo dvyniai

Siamo dvyniai – a) kuria nors kūno vieta suaugę ar bendrą kūno dalį turintys dvyniai; b) labai panašios išvaizdos žmonės; c) neperskiriami, labai artimi draugai. Siamu iki 1929 m. vadintas dabartinis Tailandas. Siamo dvyniais pirmiausia buvo pavadinti Siame gimę kinai broliai Čangas (‘kairysis’) ir Engas (‘dešinysis’) Bankeriai (Chang Bunker, Eng Bunker, 1811–1874), suaugę krūtinkauliais, kuriuos jungusi kremzlė. 1829 m. brolius pastebėjo britų komersantas R. Hanteris (Robert Hunter) ir ėmė vežioti po pasaulį kaip mokamą atrakcioną. Pasibaigus kontraktui su Hanteriu, broliai pelnėsi, rodydami save patys. Gastrolės taip išpopuliarino pavadinimą Siamo dvyniai, kad šis pasidarė bendrinis.

Sėskim ir pakalbėkim!

Sėskim ir pakalbėkim! (lot. Sedentes agamus) kvietimas ką išsiaiškinti ar padiskutuoti sėdint, nes taip esą patogiau. Posakio autorius – romėnų rašytojas, oratorius ir valstybės veikėjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero, 106–43 pr. m. e.), pavartojęs jį neakivaizdinei diskusijai su Brutu: sed quo facilius sermo explicetur, sedentes, si videtur, agamus (‘kad kalba geriau klostytųsi, jei tinka, sėdėdami tai darykime’.

Sąžinės kaliniai

Sąžinės kaliniai (angl. Prisoners of conscience) asmenys, nuteisti už politines pažiūras ar religinius įsitikinimus. Posakio autorius – anglų teisininkas P. Benensonas (Peter Benenson, 1921–2005), organizacijos „Amnesty International“ įkūrėjas. Šį posakį jis pavartojo straipsnyje „Užmirštieji kaliniai“, išspausdintame britų laikraštyje The Observer. Straipsnyje P. Benensonas piktinosi dviejų portugalų studentų nuteisimu 7 metams už tai, kad šie pakėlę taurę „už laisvę“. Netrukus šiuo terminu pradėti vadinti politiniai kaliniai visose nedemokratinėse šalyse, tarp jų ir Tarybų Sąjungoje.

Savam krašte pranašu nebūsi

Savam krašte pranašu nebūsi (lot. In patria natus non est propheta vocatus) į užsieniečių žodžius ar patarimus atsižvelgiama labiau nei į saviškių. Naujajame Testamente Kristus pasakęs: „Niekur pranašas nebūna be pagarbos, nebent savo tėviškėje ir savo namuose“. Vėliau šią tiesą patvirtino pranašo Mahometo išvijimas iš jo gimtosios Mekos 622 m.

Saugoti kaip savo akį

Saugoti kaip savo akį – stropiai ką saugoti ir prižiūrėti. Perfazuotas posakis iš Senojo Testamento: „bet Viešpaties dalis yra jo tauta, Jokūbas yra jo paveldas. Jis rado jį dykumoje – tyruose vaitojančios dykumos. Apglėbė jį, rūpinosi juo, saugojo jį kaip savo akies lėliukę“.

Saliamoniškas sprendimas

Saliamoniškas sprendimas – greitas ir išmintingas problemos sprendimas. Pasak Senojo Testamento, pas žydų karalių Saliamoną kartą atėjusios dvi moterys, kad šis išspręstų ginčą, kuriai iš jų priklausąs kūdikis. Mat jos gimdžiusios beveik vienu metu, tačiau vienos jų kūdikis netrukus nugultas mirė; toji moteris apkaltinusi gyvojo kūdikio motiną vaiko vagyste: esą miręs anos kūdikis, bet ana slapta juos sukeitusi. „Tada karalius tarė: ‘Viena sako: `šis yra mano sūnus – gyvasis`, – o kita sako: `Tai netiesa! Tavo sūnus yra negyvasis, o mano sūnus – gyvasis`’. Karalius tad įsakė: ‘Atneškite man kalaviją’. Atnešus karaliui kalaviją, karalius tarė: ‘Padalykite gyvąjį vaiką į dvi dalis, duokite pusę vienai ir pusę kitai’. Moteris, kurios sūnus buvo gyvasis berniukas, degdama meile savo sūnui, maldavo karaliaus. ‘Prašyčiau, mano viešpatie! – ji šaukė, – duoti jai gyvąjį vaiką! Tik jo neužmuškite!’ O kita reikalavo: ‘Tenebūna nei mano, nei tavo. Padalykite!’ Tada karalius atsakė: ‘Atiduokite pirmajai gyvąjį berniuką, – jis tarė, – neužmuškite jo! Ji yra jo motina’“.

Rūstybės kekės

Rūstybės kekės – bręstantis konfliktas ar pyktis, kuris gali išsilieti prieš tuos, kas jį išprovokavo. Posakio šaltinis – Naujasis Testamentas: „Ir dar vienas angelas išėjo nuo aukuro, turintis valdžią ugniai. Jis didžiu balsu sušuko turinčiajam aštrų pjautuvą: ‘Paleisk darban savo aštrųjį pjautuvą ir nurink žemės vynmedžio kekes, nes uogos jau prisirpo’. Tada angelas numetė savo pjautuvą žemėn ir nuskynė žemės vynmedį, ir supylė vynuoges į didįjį Dievo rūstybės spaustuvą“.

Rusijos protu nesuprasi

Rusijos protu nesuprasi (rus. Умом Россию не понять) sakoma kalbant apie Rusijos valdžios ar visuomenės keistenybes, netobulybes, įpročius ir papročius. Posakio autorius – rusų poetas ir diplomatas F. Tiutčevas (1803– 1873), 1866 m. paskelbęs tokį ketureilį: ‘protu Rusijos nesuprasi, bendru aršinu neišmatuosi, jos ypatingas būdas – Rusija galima tik tikėti’).

Rūgščios vynuogės

Rūgščios vynuogės – žmogaus elgesys, kai negalėjimas ko nors įsigyti ar kur nuvykti ir pan. pakeičiamas atsisakymu tai daryti, motyvuojant tikrais ar tariamais prekės trūkumais ar kelionės sunkumais. Posakis paimtas iš Ezopo (Aesopus, VI a. pr. m. e.) pasakėčios „Lapė ir vynuogės“, kurioje lapė, negalėdama pasiekti aukštai augančių vynuogių, galop nueina šalin, ramindama save, kad vynuogės esą dar rūgščios, neprinokusios.

Rubenso moteris

Rubenso moteris – apie apkūnią moterį. Flamandų dailininko P. Rubenso (Peter Paul Rubens, 1577–1640) paveiksluose nuogi žmonių kūnai vaizduojami barokui būdinga maniera: vyrai – tvirti, raumeningi, moterys – putlios, sunkokos.

10 puslapis iš 44« Pirmas...6789101112131415...Paskutinis »