Senovės kinų išmintis
Senovės kinų išmintis – senovės Kinijos posakiai ir patarlės.
Arklys su nutrinta nugara baikštus, žmogus su nešvaria sąžine – neramus.
Žirgą puošia ne balnas, žmogų – ne drabužiai.
Pirmąją nakties pusę galvok apie savo trūkumus, antrąją – apie kitų.
Jeigu kiekvienam įtiktum, priešų neturėtum.
Per didelis džiaugsmas pagimdo liūdesį.
Oras pasikeičia po valandos, žmonės – po kartos.
Jeigu abejoji žmogum – neduok jam darbo, o jei davei darba – pasitikėk.
Per didelis nuolankumas slepia puikybę.
Netalentingas žmogus kaip grybas – išauga didelis, o šaknys nestiprios.
Visi arkliai klumpa, visi žmonės klysta.
Pasibaidęs žirgas atneša nelaimę, supanikavęs žmogus pražudo darbą.
Vienam sunku suvaidinti visą pjesę.
Garbingas žmogus kalba darbais, niekingas pliauškia liežuviu.
Jeigu nieko netrokši, tai nepažinsi ir nerimo.
Stiprus tas, kuris moka nugalėti save.
Net minia bailių neatliks žygdarbio.
Žmogus dirba – ir žemė dirba, žmogus tingi – ir žemė tingi.
Tarp draugų ir vanduo – medus.
Akis nemato – širdies neskauda.
Geriausi drabužiai – nauji, geriausi draugai – seni.
Žmoną ima dėl nekaltybės, sugulovę dėl grožio.
Jeigu nepadėjai gyviems tėvams, veltui dedi aukas po jų mirties.
Vieno medžio vaisiai būna rūgštūs, ir saldūs, vienos motinos vaikai užauga ir kvaili, ir protingi.
Graži moteris pasidaro visų negražių priešė.
Net imperatorius turi neturtingų giminaičių.
Su blogu darbininku vargsi metus, su valdinga žmona – visą gyvenimą.
Daug žodžių – daug klaidų.
Liežuviu žudo kaip ir peiliu, tiktai be kraujo.
Paskala be sparnų, o skrenda.
Vienas žmogus pamelavo, o šimtai žmonių perša tą melą kaip tiesą.
Kai kalbi, kalbėk ramiai, kai eini, kelk kojas aukščiau.
Daug valgysi – dings apetitas, daug plepėsi – neteksi pasitikėjimo.
Žodis tariamas ne veltui.
Ilgas siūlas lengvai trūksta, ilga kalba lengvai klysta.
Ant išdžiūvusio medžio nėra lapų, iš tuščių žodžių nėra naudos.

