Šaltų žiemų, Pavasarinio jausmo, Saldaus medaus Iš vasaros korių. Ir rudeninio darganoto oro – Po lygiai visko Į visas puses, O visa kita Tik nuo Tavo noro Ir dar nuo to, Kuris šalia tavęs. Gyvenimo keliuos dažnai Tai darganos, tai liūtys.
|
|||||
|
Šaltų žiemų, Pavasarinio jausmo, Saldaus medaus Iš vasaros korių. Ir rudeninio darganoto oro – Po lygiai visko Į visas puses, O visa kita Tik nuo Tavo noro Ir dar nuo to, Kuris šalia tavęs. Gyvenimo keliuos dažnai Tai darganos, tai liūtys. Į šaltą, sūrią ašarą Pavirtę klaidos Nubyra skruostais, O šviesa vėl kviečia eiti Ir tiktai pats gali išmokt Kliūtis apeiti, Ir tiktai pats gali surast Tiesiausią kelią, O mums belieka palinkėt Sėkmės ir valios… Tu visuomet linksma, judri, Gyvenimas tarsi daina- Tokios įvairios gaidos Apniuks diena, o vakare – Jau debesėliai sklaidos. Atrodo išeities nėra, Bet štai – jau durys verias Ir vėl suspindi prieš akis Šviesus ir geras kelias. Tik retkarčiais nuliūdus. Gyvenimas – ne pasaka, Jo vingiai klaidūs. Tai kelio vidurio nauja pradžia, Kai pats save ir vėl atrast gali, Nors ši pradžia tokia neįprasta- Ir paslaptinga ir nepatvari… Vienus palydim, kitus sutinkam, Vieni mus myli, kitiems netinkam, Vieni globoja, kiti išduoda, Vieni tik ima, kiti tik duoda. Laukas platėja, didėja kraigas, Baigia aplenkti bėgantis laikas. Tyrumas negandas visas nutolins, Jei tik netruks ant lūpų šypsenos. Tebus gyvenimas – švelnus prisiglaudimas, Tebūna darbas – mėgstamas užsiėmimas, Telydi meilė- lyg švelnus likimas… Tegul Tavo gyvenimas būna panašus į šaltinį, kuris gaivina, Į saulę, kuri sušildo kiekvieną, į gėlę, kuri puošia ir džiugina… Gyvenimas lyg įtempta styga, Paliesi skaudžiai – aimanuot pradės, Užgausi stipriai – suvaitos tada, Švelniai paglosčius – tyliai suskambės. Jis muzika į viską atsišauks. Jame aistra, klasta ir melas. Tegul tik niekas stygos nenutrauks, Tegul laimingas būna jo finalas. Gyvenk taip, kad visą laiką kas nors lauktų, Kad pas ką labai skubėtum iš toli, Kad svajonės dirbti ir mylėti šauktų, Kad akys, o ne žvaigždės šviestų Tau kely. Ir kiek žvaigždžių dangaus beribiuos toliuos, Tau tiek žiedų ir laimės nemarios! Kai vasara kaitri laukais skubės Žiedų vainikais galvą pasipuošus, Diena gimimo saule sušvytės Atverti laimei langą pasipuošus… Būk visados jauna, graži būk visados, Te liūdesys giedrių akių nevilgo, Būk kelrode žvaigžde, išplaukus iš tamsos, Kažkam kažkur be galo reikalinga… Apšarmoję eglės tegu oš iš lėto Sveikinimą švelnų niekad negirdėtą. Ir atneš Tau briedžiai ant ragų iškėlę Šią gimimo dieną – tarsi žiburėlį… Margina iš lėto klevas susimąstęs Auksaspalviais lapais rudenio kilimą… Ir gėlė švelniausia, ir vingriausias raštas Jums vienai paskirtas dieną šią gimimo. Ne visos audros nuoskaudas palieka – Po jų sušvinta mėlynas dangus… Tegu tikrove virsta Tavo siekiai, Lai negandų Tavam kely nebus. Tik pusė amžiaus, pusė kelio vingių – Bet laimę visą rask šitam kely. Visi troškimai žvaigždėmis tespindi. Stiprios sveikatos linkime visi ! Paversk svajones į tvirtybės tiltą, Te Penkiasdešimt švyti su aušra. Neleisk likimui kryžkelėj apvilti, Bet ąžuolu šlamėki visada. Lai likę vasaros tebūna Tau auksinės, Juk širdyje tikrai dar ne ruduo, Rugpjūčiai brandą te į delnus pila, O Laimė tegu jūromis banguos Širdim linkiu Tau ryžto, ištvermės, Sėkmė tegu kiekvieną sykį lydi! Keturiasdešimt sykių teskambės Šios taurės už taip nuostabią jaunystę. |
|||||
|
© 2012 Posakiai.lt - aforizmai, posakiai, sentencijos, citatos, sveikinimai, tostai, sms tekstai, mintys. |
|||||
Paskutiniai komentarai