|
|
Aš žinau, tu buvai užsiėmęs,
Aš turėjau dalykų padaryti tai pat.
Mes neturėjom pasišneketi daug laiko.
Aš jaudinuosi nors viskas gerai.
Aš turėjau kitų dalykų mano mintyse,
Aš užtikrinta tu turėjai taip pat,
Bet aš tik turėjau tau pasakyti
Mano drauge..
Ei, aš pasiilgau tavęs!
Apsikabinęs mane su savo rankomis aplink mane,
Aš jaučiuosi taip patogiai ir saugiai.
Mano širdis plaka myliomis, minutėmis
Kai turiu tave taip arti savęs.
Kaip tu žaidi su mano plaukais ir pabučiuoji mane
Aš negaliu padėti, bet šypsena tiesiai iš mano širdies.
Aš galiu matyti kaip tu rūpiniesi iš žvilgsnio, iš tavo akių,
Tai priverčia mane niekada neleisti tau išeiti, tik pasilikti
Susiviniojus tavo rankose amžinai,
Kur niekas daugiau nerūpi, bet tik tu ir aš..
Kol nesutikau tavęs, aš niekad
Šito dar patyrus nebuvau,
Kad ateina meilė ir palieka
Žemėj ir širdy šviesiau.
Dideliam pasauly mažą kelią
Aš radau pakilus su diena,
Ir ėjau.. O vyšnių žiedlapiai nubalę
Man ant veido snigo.
Aš buvau viena -
Paprasta ir nežymi niekuo
Savo paslapties ir galios nepažinus
Lyg tamsus ir snaudžiantis vanduo.
Lyg prie lūpų niekad nepakeltas vynas,-
Ir nesitikėjau, kad dievai atves
Mano mažą kelią lyg tavęs..
Meilė – tai saulėtekis, vidurdienis ilgas ir kantrus,
Ir vakaras stebūklingas tylus, o ją pagimdė ilgesys.
Meilė – tai akimirka, švystelėjanti visų šaulių ir žvaigždžių
Visatos spindejimu.
Meilė – tai vieškelis į saulę, grystas aštriais deimantais,
Kuriuo turi eiti basas.
Tamsa aplink mane
Joje matau tave,
Žinai ką tau jaučiu
Čia nėra paslapčių.
Tamsoj jaučiuos nuoga
Nors dengia dar kaldra,
Tik šiurpuliai bėgioja
Ir katinas šnopuoja..
Mylėki tu mane
Ir saulę naktyje
Nušvis, kaip dienoje..
Miegosime kartu
Nebus tamsoj baisu,
Abu įveiksim tylą
Ir meilė lai prabyla.
Įžiebkim ją aistra
Bus gera visada,
Nes aš myliu tave.
335. Kartais pavargsti tikėti.
Kartais pavargsti ir laukti.
Noris bėgti, bėgti, bėgti..
Nors niekas ir nelaukia..
Kartais pavargsti klausyti.
Kartais pavargsti matyti.
Noris tik ištirpt, ištirpt, ištirpti..
Ir visišku nieku tapti..
Kartais pavargsti mylėti.
Kartasi pavargsti suprasti.
Noris tik numirt, numirt, numirti..
Ir tik širdį dėl kažko išsaugot..
Kartais pavargsti gyventi.
Pavargsti ir niekuo būti.
Nesinori niekur bėgti, niekur dingti
Tik mylėti, mylėti ir mylėti..
Tegul Tau krenta rudeniniai LAPAI
Tegul Tau šviečia rudeninė SAULĖ, kad sielai būtų geriau
Tegul Tau šviečia rudeninis MĖNULIS atsiųsdamas naujus ir nuostabius sapnus
Tegul Tau kas kart galvojant apie turimą SVAJONĘ, link jos tave nuneštų rudeninis VĖJAS
Tegul Tau kas kart ir nesulaukus tai ko nori, tas ašaras pakeičia rudeninis LIETUS
Tegul tavyje visa tai ir pasilieka, nes tu esi švelni bei nuostabi BŪTYBĖ
Ir niekados mieloji neprarask VILTIES savy, bei turimo TIKĖJIMO,
Jog visa tai kurią tai dieną ir pas tave ĮVYKS?
Aš tuo net NEABEJOJU.
((Atmink, kad esi Man labai ……………………………………….))
Tu lyg ta saulė danguj,
Lyg tas paukštis virš debesų..
Aš noriu būti šalia,
Visada tik šalia..
Tu lyg gyvenimo tikslas,
Kuri pasiekt privalau.
Tu lyg ta rožė laukuos,
Kuri visada man kvepės..
Tu lyg mano pasaulis,
Didžioji dalis..
Be tavęs aš nesu aš,
O tu nesi tu..
Aš myliu tave..
Pamiršt negalėsiu..
Visad prisiminsiu
Ir meilės tau tikrai nepamiršiu..
Kiekvieną vakarą paskutinis dalykas prieš užmiegant ką pagalvoju būna apie tave. Bet kodėl? Gyvenimas? Gyvenimo esmė – kas tai? Tai tik linija, kuria mes einame. Ir niekada nesi tikras kas bus rytoj. Bet mintis, kad tu esi, priverčia mane gyventi ir nepasiduoti šiame bespalviame, monotoniškame pasaulyje. Tu lyg širdis. Tu lyg kraujas, kuris teka mano kūne. Tu mane šildai, maitini ir visada esi “šalia” , tu papraščiausiai esi manyje. Ir kai mes mirsime, mes būsime užkopia viena pakopa aukščiau, bet juk yra dar begalė laiptų, kurie mus veda į nežinomybę, į tą tuščią amžinybę..
Kiekvieną dieną aš galvoju apie tave.
Kiekvieną naktį sapnuoju tave.
Kiekvienam žingsny jaučiu tave.
Kiekvieną minutę myliu tave.
Prisiminimai dažnai mane aplanko.
Jie mus abu trokštančius būt kartu.
Dainos kurias girdžiu
Man primena mus sėdincius po medžiu,
Galbut tie prisiminimai reiškia,
Kad aš dar tave myliu.
Meile mano.. Jaučiu aš meilę begalinę,
Kuri liepsnoja širdyje,
Jaučiu tą jausmą aš krutinėj,
Kuris vėl dega manyje..
Tu įžiebei liepsnelę,
Užkūrei laužą taip staiga.
Neužgesins jo jokios audros,
Mes būsim visada drauge..
Tą meilę budina iš miego,
Išsklaido debesis visus..
Ir tarsi prikelia iš sniego..
Visus šiltus jausmus.
Tu išeini, ir viskas dūžta skaudžiai,
Ir vėl kaip siena stovi nežinia.
Ir lūpas vėl kankinamai suspaudžiu,
Kad nepradėčiau šaukt: Mylėk Mane!
Mylėk mane kai mes kartu, kai dviese,
Kai tavo galvą rankomis liečiu,
Mylėk mane, kai valgai ir rengiesi
Ir kai eini šaligatviu slidžiu.
Mylėk mane iki mirties ir po mirties..
Kai gausi bučinį staiga, kuris bus karštas ir svaigus,
Nepasimesk, neišsigask, tik pamąstyk, kuris žmogus
Galėtų būti Valentinas, kuris tau meilę begalinę
Norėtų dovanot staiga, nes ji subrendo širdyje.
Ir nieko čia nebepakeisi, tik rinkis be klaidų ir staigiai,
O jeigu apsispręst sunku – dar vieną bučinį siunčiu..
Saldusis meilės bučinys,
Užlieja sielą ir jausmus,
O taip norėtusi žinot,
Kas siunčia jį, kokiu tikslu.
Ar bučinys – tai paslaptis,
O gal įgels jis kaip angis.
Ir kaip gi man žinot, pajaust,
Kad būtent ta jausmų ugnis,
Kuri mus degina dar vis.
Dviejų kelių nėra tikrai,
Reiks patikėti, kad jisai
Atsiųstas tavo, ar tikrai ?..
Kai jauti, kad žemė slysta iš po kojų, akimirka nutilk. Girdi? Aš kvėpuoju. Kvėpuoju, tik dėl tavęs. Kai pajusi, kad gyventi nebėra dėl ko, pažvelk į mano akis. Matai? Jos spindi tik tau. Gyvenk dėl manęs, nes aš gyvenu dėl tavęs. Nebegirdi nieko, kas paglostytų sielą? Tada paklausyk, kaip plaka mano širdis. Ji maža ir sulipdyta iš mažų šukelių, bet patikėk, ji plaka tik todėl, kad myliu tave.
Meilė, sako, panaši į vasarą,
Raibstanti žydėjimu laukų.
Prasidėjo mums jinai su ašarom,
Džiaugsmo ašarom tavų akių.
Žodžiai meilei nebereikalingi,
Kiekviena kalba jai per sunki.
Iš akių žinojau – tu laiminga,
Tu ilgiesi, lauki ir tiki.
Tegu sako mums – praeina vasaros,
Meilė ši praeiti negalės.
Niekad tau už džiaugsmo ašaras
Skausmas skruostų ašarom nelies.
Man reikia tik lašelio dangaus, man reikia tik žodžio švelnaus, kad kas apkabintų, paguostų naktim, ir švelniai ištartų aš su tavim, viskas tau ir dėl tavęs..
O gal geriau ateik šią naktį tyliai?
Ateik lėtai, taip gundančiai ramiai.
Prigluski prie manęs taip švelniai
Ir apkabinus pasiliki amžinai..
Nors ne,geriau atlėki kaip audra parbloškusi.
Neleiski pajudėti!
Pabūk šią naktį mano valdove
Ir leisk man tavo aistroje sudegti..
Nors nesvarbu kaip šią naktį tu ateisi.
Svarbu, kad būtum su manim kartu.
Svarbu, kad aš ir vėl galėčiau..
Dėkot likimui jog esu su tavimi..
Ką tu jauti kai aš su tavimi esu
Kai saulė dingsta už didelių namų
Kai nusidažo viskas raudonai
Ir rodos, kad tai tęsis amžinai..
Meilę..?
Ką tu jauti pramerkusi akis ryte
Kai pirmas noras būna apkabint mane
Ir prispaudus prie savo širdies
Tikėt, kad visa tai yra išties..
Meilę..?
Ką tu jauti kai eidama gatve
Minioj veidų matai tiktai mane
Nori tikėt, kad aš kažkur šalia esu
Kad tuoj prieisiu ir mes būsime kartu..
Meilę..?
Ką tu jauti kai užmerkusi akis
Matai mane ir ima plakt stipriau širdis
Kai negali daugiau apie nieką galvoti
Kai negali daugiau nieko sapnuoti..
Meilę..?
Aš nežinau kaip tą jausmą pavadinti
Gal geriau ateik ir leisk tave man apkabinti..
Nereikia šiam jausmui jokių vardų
Tiesiog būki su manim kartu..
Viskas!..
Užteks!..
Gana tylėt..
Ir nuo meilės bėgt..
Jau laikas viską pradėt..
Laikas mylėt!..
Mylėt karštai..
Bučiuotis saldžiai..
Svajoti pastoviai..
Būti kartu amžinai..
|
|
(Be įvertinimo)
Loading ...
| Gairės: meilė, Saulė, Vakaras | Kategorija: Meilės žodžiai | Peržiūrėta: 64 | 
