Ab uno disce omnes – Iš vieno spręsk apie visus

Absurdo teatras

Absurdo teatras (pranc. Théātre de l’Absurde) apie nevykusią, neaiškią, absurdišką situaciją. Posakis imtas iš dramaturgijos. Jo autorius – vengrų kilmės anglų literatas ir žurnalistas M. Eslinas (Martin Julius Esslin, 1918–2002), išleidęs tokiu pavadinimu knygą (1962). Absurdo drama yra žanras, atsiradęs XX a. Jo pradininkai – prancūzų dramaturgai E. Jonesku (Eugen Ionescu, 1909–1994) ir S. Beketas (Samuel Beckett, 1906–1989). Absurdo dramos neturi aiškaus siužeto, nuoseklaus veiksmo, charakterių, konflikto.

Achilo kulnas

Achilo kulnas (lot. Talus Achillis) silpnoji, pažeidžiamoji vieta, pagrindinis trūkumas. Achilas buvęs vienas iš Trojos karo didvyrių, kovojęs danajų (graikų) pusėje. Pasak gr. mito, Achilo tėvai buvę Pelėjas, Tesalijos valdovas, ir Tetidė, jūrų nimfa. Norėdama padaryti Achilą nepažeidžiamą, Tetidė dar kūdikį jį išmaudė Stikse, požemio pasaulio upėje, skiriančioje gyvųjų ir mirusiųjų pasaulius. Vienintelė nesuvilgyta vieta likęs kulnas, už kurio maudydama Tetidė laikiusi Achilą. Achilas žuvęs nuo Trojos karalaičio Pario strėlės (kitur – ieties), pataikiusios į pažeidžiamąjį kulną.

Achilo sausgyslė

Achilo sausgyslė (lot. Chorda Achillis) kulną ir blaudzdos raumenį jungianti sausgyslė. Termino autorius – olandų anatomas F. Verhejenas (Philip Verheyen, 1648–1711), pavartojęs jį knygoje „žmogaus kūno anatomija“ (Corporis Humani Anatomia, 1693) su pastaba, kad tai esąs liaudiškas pavadinimas, vadinasi, vartotas dar iki tol. Galima termino kilmė pagal Achilo kulnas.

Adomo kostiumas

Adomo kostiumas – vyro nuogumas. Vilkėti Adomo kostiumu reiškia būti nuogam. Posakis kilo iš biblinės legendos apie pirmuosius žmones Adomą ir Ievą, kurie „buvo nuogi, žmogus ir jo žmona, tačiau jie nejautė jokios gėdos“.

Adomo obuolys

Adomo obuolys (lot. Pomum Adami) išsišovusi vyrų skydinės kremzlės dalis kaklo priekyje. Pasak legendos, pirmiesiems bibliniams žmonėms – Adomui ir Ievai – Rojuje buvo uždrausta ragauti vaisių (spėjama, kad obuolių) nuo Pažinimo medžio. Ievą sugundęs paragauti žaltys, o paragavusi obuolio, Ieva pasiūlė tai padaryti ir Adomui. Tas atsikandęs ir jau buvo benuryjąs, tačiau pastebėjęs Dievas, ir Adomui iš netikėtumo kąsnis įstrigęs gerklėje visiems laikams. Iš tikrųjų tai yra vėlesnė biblinio siužeto interpretacija, nes Senajame Testamente Dievas užkalbinęs Adomą tada, kai šis obuolį jau buvo suvalgęs ir spėjęs su Ieva pasidaryti figmedžio lapų aprišalus suvoktam nuogumui prisidengti.

Aistros. Elgesys

Kuo retesni malonumai, tuo jie žavesni. — [Epiktetas]

Aistros. Elgesys

Meilė niekada nereikalauja, ji visada duoda. Meilė visada kenčia, niekada neprotestuoja, niekada nekeršija. — [M.K.Gandis]

Aistros. Elgesys

Aistrų įkarštis neretai būna genijaus įkarštis. — [H.G.Mirabo]

Aistros. Elgesys

Meilė brangesnė už turtus: ji deimantas, kurio net karaliai negali nupirkti; ji – visas pasaulis, nors ją galima apkabinti abiem rankom. — [M.Jokajus]

Aistros. Elgesys

Įsimylėjėliams niekada nepabosta būti kartu, nes jie nuolatos kalbasi apie save. — [F. de Larošfuko]

Aistros. Elgesys

Du dešimtmečiai meilės moterį paverčia griuvėsiais, o du dešimtmečiai vedybinio gyvenimo padaro ją panašią į visuomeninį pastatą. — [O.Vaildas]

Aistros. Elgesys

Mes ieškom neužšąlančio meilės uosto, bet pamirštam būti šiltąja srove. — [V.Karalius]

Aistros. Elgesys

Meilė – tai deimantas, kurio net karaliai negali nupirkti, ji – visas pasaulis, nors jį gali apkabinti abiem rankom. — [M.Jokajus]

Aistros. Elgesys

Meilė tramdo išdidžiąsias širdis, pasipūtėlius moko nuolaidumo, bet svarbiausia jos savybė – taurinti ir kilninti. — [T.M.Rydas]

Aistros. Elgesys

Meilė – nelyginant medis: ji išauga pati, giliai suleidžia šaknis į mūsų būtybę ir neretai žaliuoja ir žydi net mūsų širdies griuvėsiuose. — [V.Hugo]

Aistros. Elgesys

Sugebėjimas valdyti save ir numalšinti savo aistras yra labiausiai pagirtinas, nes per daug mažai kas žino, kaip tą daryti. — [F.Guicciardini]

Akis už akį (dantis už dantį)

Akis už akį, dantis už dantį ekvivalentiška bausmė už nusikaltimą ar ekvivalentiškas žalos atlyginimas. Nuostata pirmą kartą užfiksuota Mesopotamijos, arba Babilonijos (dabartinis Irakas ir Rytų Sirija), valdovo Hamurabio (valdė 1792–1750 pr. m. e.) kodekse: „Jei žmogus išplėšia kitam žmogui akį, jam pačiam bus išplėšta akis“. Šis kodeksas iškaltas dantiraščiu akmeninėje steloje ir buvo laikomas viešai, prieinamai visiems.

Aklas aklą netoli tenuves

Aklas aklą netoli tenuves apie blogą, nekompetentingą lyderį ir jo vadovaujamus žmones. Perfrazuotas Kristaus posakis, pagal: „Kiekvienas augalas, kurio nesodino mano dangiškasis Tėvas, bus išrautas. Palikite juos: jie akli aklųjų vadovai. O jeigu aklas aklą ves, abu į duobę įkris“.

Aksominė revoliucija

Aksominė revoliucija (ček. Sametovã revoluca, angl. Velvet revolution) nesmurtinė, taiki visuomeninės santvarkos ar valdžios kaita. Terminas atsirado 1989 m., apibūdinant politines permainas Čekoslovakijoje, kai demokratiniu būdu valdžią iš kompartijos perėmė opozicija, o pati šalis nustojo buvusi TSRS sudėtyje.


1 puslapis iš 9412345678910...Paskutinis »