Išleistuvių sveikinimas

Čia pažydo pirmoji draugystė, Čia skambėjo gražiausia daina. Neskubėki, sustoki, jaunyste, Su draugais, mokykla mylima! Balti vieškeliai kviečia išskristi Su kilniausiais troškimais visus. Mokslo dienos – džiaugsmu karalystės Liks širdy kaip akordas šviesus. Liks širdy paskutinis varpelis, Išlydėjęs pro klasės duris. Žodis mokytojų tyras ir geras, Ir draugų nuostabiųjų būrys.

Išleistuvių sveikinimas

Nurimus žemė snaudžia mums po kojom, Nakties tyloj užmigs jauni. Mes einame sutikti naujo ryto, Pirmųjų aukso saulės spindulių. Paglamonėt berželio pumpurų dažytų, Ištarti: – Žeme, aš tave myliu! Mes čia atėjom pasitikti bundančio pasaulio, Kuris mūs laukia ir švelniai sako: – Gavom kažką, kažką jau. Žinau, kad daugelis nesusitiksim, Kad mūs keliai bus saulės išskirti, Tačiau gyvenime mes amžinai paliksim Tokie, kaip klasėje, nuoširdūs, draugiški, tyri.

Išleistuvių sveikinimas

Nesakyk – paskutinį mokyklinį valsą šiandien šoku. Einam. Nori,- lig lubų iškelsiu tą mažytį pirmoką. Nori,- klaidžiosim ištisą naktį, eisim aušrą sutikt… Gaila visko iš karto netekti, viką šičia palikti. Nori,- aš, kaip šitie berniūkščiai, gatvėj triukšmą sukeliu, Tik, prašau – nesakyk, kad šoku paskutinį mokyklinį valsą.

Išleistuvių sveikinimas

Ant lentos juodos- kas rytą naujos datos, Tarsi laikas – trupanti kreida, Jau dabar žinau, kaip reikalingi jūsų žodžiai, Išrašyta formulėm lenta. Jūsų lydimi ateinam ir išeinam, Kitos rankos mūsų suolus lies. Bus vėl žodžiai, bus vėl naujos datos, Tiktai rūpesčiai ir raukšlės pagilės. Per anksti, oi per anksti plaukai jums nušarmojo. Saulėti rugsėjai keisis, belsis… Ačiū, kad mums negailėjot šilumos Nuo raidės pirmos lig paskutinio valso.

Išleistuvių sveikinimas

Štai ir baigės vingiuotas takelis. Štai ir didelio kelio pradžia. Kur nuves šitas baltas kelias Per galulaukes mūsų gražias. Kaip pasiekti tą kalną, tą aukštumą, Nors atrodo – visai arti? Gero vėjo, sutinkant aušrą! Būkit savo svajonių verti! Gero kelio po saule, po debesiu, Po žaibu, po sparnu kregždės! Po laimingu lakštingalos klegesiu, Po rasota šviesa žvaigždės… Gero kelio!

Išleistuvių sveikinimas

Ir vėl Skridimas tartum gulbių Sparnų šnarėjimas vaiskus. Kur lekiat jūs Rausva padange? Kur nešat Ilgesio jausmus? Katroj šaly, Katroj pakrantėj Jaunystės nerimas suglaus sparnus? O mūsų gulbės Į tuos pilkuosius ančiukus Dabar jau nepanašios. Jūs galvas puošia svajų karūnos trapios. Tik nepraraskit jų, Kai skrisite per temstančius miškus Šviesaus likimo pasitikt. O mums, čia likusiems, Numeskite po plunksną mažą, Kad laukti jūsų Ir jūs sėkme tikėt Nebūtų taip sunku. Išeisi, palikęs vaikystę, Pirmąsias klaidas, paauglystę, Čia meilė pirmoji dar dūsaus ilgai, Liūdės pamiršti sąsiuviniai. Trumpos pertraukos, jų šurmulys, Lentoje nebaigta užduotis, Laiko upė tekės, jos užtvenkt negali, Paukščiai grįžta, o tu išeini. Na, kodėl, kai aplinkui toks kerintis grožis: Žydi obelys, paukščiai susuko lizdus, Kai jaunystė kaip žiedas pradėjo tik skleistis Teks užverti duris ir palikti draugus. Vieną kelią iš šimto tau teks pasirinkti, Pasitark su širdim, apsispręsk ir tada Drąsiai ženki gyvenimo savo sutikti Ir te laimė į kelią išlydi tave. Už šių mokyklos durų daug takelių, Kelių ir vieškelių, kuris gi skirtas tau? Juose bus visko: džiaugsmo ir vargelių, Vienų mažiau, kitų šiek tiek daugiau. Bet šiandien vis dar linksminkis ir šėlki, Jaunystės vėjas tau neleis nurimt. Draugus apglėbęs juoksies, gal net verksi, O ryt su likimu išeisi susitikt.

4 puslapis iš 41234