Posakiai.lt

Štai prabėgo metai, mėnesiai ir dienos, Mes čia jų viešėjom ištisas eiles. Gera buvo čia, tarp tų baltųjų sienų, O dabar likimas mus kažkur nuves. Mokykla tarsi motinos rankos Ir globojo, ir baudė, ir guodė. Širdyje išsinešim ne vieną Jos nuoširdų ir šildantį žodį. Mes išmokom suprasti čia tiesą, Tiksliai sverti dienas, minutes. Ir svajonės čia gimė mums šviesios – Darbu puošti tėvynės gretas. Tirti, baigt, ko kiti nesuspėjo, Kas dar laukia mūsų rankų jaunų. Lik sveika, mokykla, mes išeinam Tiesti žemėj į laimę kelių. Eisim jau! Už lango pavasaris bąla, Bet visiems mums atrodo per greit. Baigėm atkarpą didelio kelio, Net baugu, kad vieniems reikės eit. O leisk Tau, mokytojau, nusilenkti Už suteiktas žinias, už nuoširdumą, triūsą, Jūs mokėt, auklėjot ir kelią mums nurodėt, Gyvenime padės mums žodžiai Jūsų. Gėrio grūdus mumyse Jūs sėjot Ir džiaugėtės, pamatę daigus. Jūs, metus skaičiuodami rugsėjais, Mums gyvenimas tiesėt kelius. Ačiū, kad padėjot mums daugiau žinoti, Laimės žiburėlį uždegėt kely. Nors sunku mums žodžiais šiandien padėkoti, Meilės kibirkštėlė neužges širdy. Tie metai mokykloj prabėgo taip greitai. Užaugom kaip medžiai. Metas išeiti. Metas surasti, kas žemėj mums skirta. Ir linksma, ir liūdna, kad laikas jau skirtis. Ir šiandien mūsų žingsnis tvirtas, Pečiai nelinksta nuo naštos. Gražiausios mūsų mintys – Jums paskirtos, Žiedai gražiausi – nuo mūsų laidos!